Šaulių pratybos. Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

„Kuo daugiau rimtų, patriotiškai nusiteikusių žmonių ateina į Šaulių sąjungą ir įgyja karybos pradžiamokslį, tuo visai Lietuvai yra geriau. 2023 m. suaugusių šaulių padaugėjo beveik iki 9 tūkst. – tai žymiai viršijo planuotą skaičių, o iš viso dabar po šaulių vėliava susivienijo rimtiems darbams daugiau kaip 14 tūkst. aktyvių Lietuvos piliečių. Šauliai kuria tvirtesnę, stipresnę valstybę“, – įsitikinęs, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, prieš metus stojęs prie organizacijos vairo.

Dabar svarbiausia – stiprinti organizaciją

Apie tai, kas Šaulių sąjungoje nuveikta per pirmuosius jo vadovavimo metus, plk. ltn. L. Idzelis pateikė ataskaitą kovo 16-ąją Kaune vykusiame neeiliniame suvažiavime. Vyriausybės nutarimu, plk. ltn. L. Idzelis Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas pradėjo eiti nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Šaulių sąjungos vadas pabrėžia, kad kokybiškiems pokyčiams reikia laiko ir išteklių. „Taip nebus, kad staiga viską iš esmės pakeisime. Jeigu turi pakankamai materialinių resursų, parenki tinkamus žmones į tinkamas pozicijas, galima daug padaryti per kelerių metų laikotarpį“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Anot jo, dabar svarbiausia – stiprinti organizaciją. „Turime auginti Šaulių sąjungos raumenis. Kalbu apie nuoseklų vadų rengimą ir šaulių karinį rengimą, darbą su neginkluoto pasipriešinimo šaulių vienetais ir jaunimu, šauliškoms veikloms būtinų ginklų, amunicijos ir kitų priemonių įsigijimą“, – vardija vadas ir primena, jog Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta, kad šauliai ruošiami dalyvauti ir ginkluotoje šalies gynyboje, ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime.

Plk. ltn. L. Idzelis primena, kad Lietuvos Respublikos konstitucijoje numatyta, jog Lietuvos gynyba yra Lietuvos Respublikos piliečių teisė ir pareiga.

Plk. ltn. L. Idzelis. Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

„Valstybės gynybos visuotinumas įgalina kiekvieną pilietį ir visą tautą priešintis agresoriui, okupantui ar bet kam, kuris prievarta kėsinasi į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Todėl neabejoju, kad geriausia būdas tam pasirengti – tapti šauliais ir surėmus pečius kryptingai ruoštis“, – pabrėžia Šaulių sąjungos vadas.

Kuriami specializuoti vienetai

Šaulių sąjungos vado teigimu, pernai sistemingai vyko suaugusių šaulių karinis rengimas. Per 2023 m. Šaulių sąjunga įsigijo ekipuotės komplektų, šalmų, lauko uniformų komplektų, bepiločių orlaivių, didelės talpos kuprinių, radijo stočių, naujų transporto ir kitų priemonių.

„Daugiausiai dėmesio skirta ne tik kovinių būrių, bet ir komendantinių vienetų formavimui ir mokymui. Didelės įtakos šaulių karinio rengimo kokybei turėjo išaugęs Lietuvos kariuomenės pasitikėjimas mūsų organizacija – šauliai vis dažniau kviečiami į bendras pratybas, kuriose jiems skiriama vis daugiau savarankiškų užduočių“, – pastebi plk. ltn. L. Idzelis.

Šaulių sąjungos rinktinėse pradėti kurti bepiločių orlaivių, inžinerinės ir medicininės paramos, nekinetinių operacijų ir kiti specializuoti vienetai. Vykstant Rusijos Federacijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą, Šaulių sąjunga tapo viena iš pagrindinių organizacijų Lietuvoje plėtojant bepiločių orlaivių pajėgumus. 2022 m. įkurta LŠS Kibernetinio saugumo Lizdeikos kuopa, aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir teikia ekspertinę paramą. Jos nariai puikiai pasirodo tarptautinėse ir nacionalinėse kibernetinio saugumo pratybose.

„Identifikuotos Rusijos karo Ukrainoje pamokos buvo viena iš esminių sąlygų Šaulių sąjungai pradėti plėtoti kibernetinės gynybos, informacinės paramos, medicinos ir kitus specializuotus vienetus, siekiant remti krašto pasaugos sistemą ir kitas valstybės bei savivaldos institucijas ir įstaigas. Pernai pirmą kartą Šaulių sąjungos kartu su partneriais surengtas kibernetinio saugumo ir gynybos hakatonas „Ugninis skydas“ parodė, kad šauliai turi didžiulį potencialą prisidėti prie moderniausių gynybos technologijų kūrimo“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadas.

Išskirtinis dėmesys jaunimui

„Šiandien Šaulių sąjungai Lietuvoje tenka išskirtinis vaidmuo rengiant Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir stiprinant visuomenės atsparumą bei valią priešintis. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir dirbame kartu su Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento specialistais, tad jau netrukus visuomenei pradėsime rengti pilietinio pasipriešinimo mokymus, – sako plk. ltn. L. Idzelis. – Žinoma, vien to neužtenka. Kad žmogus mylėtų savo kraštą, norėtų ginti savo Tėvynę ir tam ruoštųsi, nuo mažens būtina ugdyti patriotizmo dvasią“.

Šaulių sąjunga daug dėmesio skiria jaunųjų šaulių ugdymui, plėsdama jaunųjų šaulių būrelių veiklą, moksleivių atostogų metu organizuodama stovyklas jauniesiems šauliams ir moksleiviams.

„Tai ne tik smagus laiko praleidimo būdas. Jaunaisiais šauliais tapę vaikai ir jaunuoliai išmoksta daugybės dalykų, auga pasitikintys savimi, kūrybingi, motyvuoti Lietuvos piliečiai, pasirengę padėti nelaimės atveju kitiems ir ginti Tėvynę. Jiems ne gėda giedoti valstybės himną, kelti Trispalvę ir mylėti Lietuvą, ir tai jie įrodo savo darbais“, – sako Šaulių sąjungos vadas.

Šaulių sąjungos kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis 2022 m. mokyklose pradėtas įgyvendinti Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams įgavo pagreitį – 2023 m. kursas surengtas daugiau nei 9 tūkst. Lietuvos moksleivių.

„Per šaulių vedamus užsiėmimus devintų klasių moksleiviai gilina žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, taip pat įgyja praktinių įgūdžių, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremaliose situacijose, kaip teikti pirmąja pagalbą, kaip įkurti miške laužą ar pastatyti palapinę. Kursą baigę jaunuoliai žino, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi ir šalia esančiu žmogumi“, – tokių kursų svarbą akcentuoja plk. ltn. L. Idzelis.

 

Jaunieji šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

Siekiama, kad 2024–2025 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą baigtų visi bendrojo ugdymo mokyklų 9 klasių moksleiviai.

Įrengs stacionarų mokymų centrą

Pasak plk. ltn. L. Idzelio, Šaulių sąjunga buvo ir išlieka patikimas partneris teikiant paramą valstybės ir savivaldos institucijoms, ypač krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.

„Šauliai teikė pagalbą COVID-19 krizės metu, nelegalios migracijos antplūdžio metu, padėjo Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Lietuvos policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai per NATO viršūnių susitikimą“, – darbus vardija organizacijos lyderis.

Šaulių sąjungos vado teigimu, toliau stiprinamas Mokymo ir nekinetinių operacijų centras: inicijuoti įvairaus lygio – skyriaus ir būrio – vadų kursai, individualių įgūdžių atnaujinimo pratybos šauliams, pilietinio pasipriešinimo, kibernetinio saugumo mokymai bei kiti renginiai. 2023 m. dalį Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patalpų Kaune perdavus Šaulių sąjungai, ten planuojama įrengti stacionarų mokymų centrą.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome“, – sako plk. ltn. L. Idzelis.

Parengti svarbūs dokumentai

Organizacijos vadas rytoj vyksiančiam suvažiavimui teikia tvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos strategiją – 10 metų organizacijos vystymosi viziją, kuriai šią savaitę pritarė LR Vyriausybė.

Nuo 2024 m. iki 2035 m. laikotarpį apimanti strategija apibrėžia tris strategines Šaulių sąjungos veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, LŠS indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą bei civilinę saugą ir visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą.

Suvažiavimo delegatai taip pat svarstys ir tvirtins atsižvelgiant į šių dienų realijas patobulintą Šaulių sąjungos statutą.

Šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja organizacijos struktūrą, padalinių sudarymo, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, veiklos kontrolės tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš Šaulių sąjungos tvarką, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulių uniformas ir jų dėvėjimo tvarką ir kita.

***

Papildoma informacija apie Lietuvos šaulių sąjungą:

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Šaulių sąjungos vadą skiria Vyriausybė premjero teikimu, Seimo NSGK pareiškus nuomonę ir jai pritarus šaulių suvažiavimui. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas numato, kad Šaulių sąjungos vadas skiriamas 4 metams. Tas pats asmuo negali būti paskirtas vadu ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.

Lietuvos šaulių sąjungos inform.