Senosios Trakų žydų kapinės

Praėjusiais metais Trakuose pasklido gandas, kad Trakų rajono savivaldybė nubausta bauda už senųjų žydų kapinių nepriežiūrą. Beje, senosios žydų kapinės yra ten pat, kur ir katalikų – Vilniaus gatvėje. Visiems trakiečiams jos yra žinomos, aptvertos tvora, net vienas naujas paminklas yra pastatytas, yra vienas paminklas su lietuvišku užrašu „Senosios žydų kapinės“. Redakcija vis dėlto nusprendė pasitikslinti, kokią baudą gavo mūsų savivaldybė, todėl išsiuntėme paklausimą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjui Vidui Karčiauskui, o jis laišką persiuntė vyriausiajam valstybiniam inspektoriui Povilui Mečkovskiui. Gautą jo atsakymą spausdiname žemiau:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – Skyrius) 2016-06-16 atliko kultūros paveldo objekto, Trakų žydų senųjų kapinių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 38291; toliau – Kapinės) patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kapinės netinkamai prižiūrimos. Atsižvelgiant į tai, Skyrius 2016-06-17 surašė reikalavimą Trakų rajono savivaldybės administracijai Nr. RV-48, kuriuo nurodyta pašalinti Kapinių teritorijoje augančius menkaverčius medelius, krūmus, nušienauti žolę. Skyrius 2016-08-16 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. AAV-436 fiksavo, kad reikalavimas įvykdytas, t. y. reikalavimas įvykdytas: menkaverčiai medeliai, krūmai, augę kapinių teritorijoje, pašalinti, teritorija nušienauta.

Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas šią savaitę pakvietė redakciją apžiūrėti Trakų žydų kapinių. Nuvykę į vietą buvome maloniai nustebinti gražiai sutvarkytomis kapinėmis – nėra krūmų, tik seni medžiai. Beje, šiose kapinėse 2016 m. lapkričio 29 d. lankėsi ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Jie, pasak Kęstučio Vilkausko, liko patenkinti. Šių metų vasarą dalyvaujant žydų rabinui bus atstatyti išgriuvę paminklai.

Antkapyje užrašas „Senosios žydų kapinės“ lietuvių kalba

Žinoma, paklausinėjus katalikų kapinėse esančių lankytojų apie žydų kapines ir pranešus apie įspėjimą savivaldybei jas sutvarkyti, visi sakė, kad to buvo galima išvengti – kapinės turi būti tvarkomos, o žydų kapinių tvarkymas leidžia mums pasakyti keletą žodžių apie žydus Trakuose. Iki šiol išsamiausią publikaciją yra parengusi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė „Holokaustas Trakų apskrityje“, Vilnius, 2002 m. Kai jos paklausėme, ar pavyko sužinoti ką nors naujo apie žydų atsikėlimą ir gyvenimą Trakuose ir Trakų apskrityje, ji atsiuntė mums YIVO Rytų Europos žydų enciklopedijos („The YIVO Enciclopedia of Jews in Eastern Europe“) internetinės svetainės nuorodą – http://www.yivoencyclopedia.org/article.aspx/trakai. Čia rašoma, kad žydai Trakuose minimi nuo XIV a. Kitas svarbus šaltinis, kurį mums pavyko rasti, yra dr. Jurgitos Šiaučiūnaitės-Verbickienės publikacija „Ką rado Trakuose Žilberas de Lanua, arba kas yra Trakų žydai“, kurioje teigiama, kad 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegija suteikta Brastos žydams, 1507 m. Žygimanto Senojo patvirtinta visai LDK, reguliavo žydų ir krikščionių santykius, o 1441 m. Trakų karaimams Kazimiero suteikta savivalda atskyrė Žydų galą nuo krikščioniško miesto¹.

Redakcija kreipėsi į puikią Trakų krašto istorijos žinovę, archeologę Birutę Lisauskaitę, žemiau spausdiname jos atsakymą:

Žydai, kaip ir totoriai ar karaimai, tai dar viena nekrikščioniška bendruomenė, gyvenusi Trakuose. Apie jos atsiradimo laiką ir istoriją maža informacijos. Istoriniuose šaltiniuose, tarp jų ir karaimams valdovo suteiktose privilegijose, yra kalbama apie „Trakų žydus“. Gali būti, kad šį terminą Lietuvos valdovai naudojo kalbėdami apie žydų ir karaimų bendruomenes kaip išpažįstančias judaizmą. Vytauto Didžiojo privilegijoje „Trakų žydams“ numatyta žydų priesaika prie sinagogos durų. Pasak žydų istorijos Lietuvoje tyrinėtojos  Mildos Jakulytės-Vasil, žydiškos teisės paprotys prisiekti prie sinagogos durų, kai teismo bylos svarstymas vyksta Vilniuje, rodo, kad arčiausiai Vilniaus esanti sinagoga buvusi Trakuose. Sinagogos buvimas mieste – svarbiausias bendruomenės buvimo įrodymas2. Trakuose sinagoga pirmą kartą paminėta 1533 m. Nėra žinoma, kur stovėjo sinagoga pirmuoju bendruomenės gyvavimo etapu. Istoriniai šaltiniai jos buvimo vietos nenurodo. Iš dalies nustatant sinagogos stovėjimo vietą galime pasiremti 1600 m. Tomo Makovskio Trakų miesto graviūra.

Tomo Makovskio graviūros (apie 1600 m.) kopija

Graviūros centre yra pažymėtas pastatas su užrašu „Synagoga Judeoru“. Taigi, neatmestina versija, kad tai buvusi vis tik judėjų, t. y. žydų rabinistų ir karaimų, sinagoga, kuria naudojosi abi šios bendruomenės.

Verslo interesų susikirtimas Trakuose vėlesniais laikais buvo pagrindinis karaimų nepakantumo žydams rabinistams akstinas³. XVII a.
viduryje kilęs konfliktas tarp žydų rabinistų ir karaimų, tik patvirtina šį spėjimą. Taigi, 1646 m. Vladislovo Vazos privilegija, kuria žydams buvo uždrausta gyventi Trakuose, suvaržoma ne tik žydų ekonominė veikla, bet ir kartu patvirtinama, kad žydai tuo metu Trakuose jau gyveno ir buvo įsitvirtinę. Lietuvos valdovų nuolatinis žydų bendruomenės ujimas iš Trakų sąlygojo ir šios bendruomenės gyvenamos teritorijos kitimą ir nevienalytiškumą, nes juos išvarius jų žemes užimdavo kiti miestelėnai ir dažniausia ne žydų bendruomenės nariai. Susipažinus su miesto istorine ir urbanistine raida vis labiau linkstama prie to, kad Trakuose žydų bendruomenė buvo apsigyvenusi į pietus nuo lietuvių, t. y. katalikų užimamos miesto dalies su Pusiasalio pilimi, miesto rotuše ir turgumi. Būtent šioje teritorijoje, dabar Vytauto g. atkarpa nuo buvusios Kranto g. su visa Trakų savivaldybės teritorija, buvo gyvenama žydų ir joje dar nesenoje praeityje – XIX–XX a. II pusėje stovėjusi medinė žydų sinagoga.

Bendruomenės gyvenime yra labai aktualus klausimas – bend­ruomenės narių laidojimo vieta. Istorinių žydų kapinių klausimas išlieka aktualus iki šiol. Galima tik spėti, kad XV–XVIII a. abi karaimų ir žydų bendruomenės greta ir laidojosi dabartinės Žaliosios gatvės gale. Minėta tyrinėtoja Milda Jakulytė-Vasil pateikia tokią informaciją: „Šią versiją patvirtina ir Jakobas Mannas. Jis rašo, kad 1664 m. Vilniaus kahalo žydai kreipėsi į Lietuvos Vaado lyderius su prašymu, kuriame paminėta, kad „jų [karaimų – M. J-V.] kapinėse ten [Trakuose – M. J-V.] buvo laidojimo vieta daugelio [mūsų] narių prieš tai, kai mūsų buvo įsteigtos [Vilniuje]“. Šią citatą jis papildo komentaru: „atrodo, kad prieš tai, kai Vilniaus bendruomenė gavo leidimą turėti savo kapines, velioniai nariai turėjo būti atgabenti laidoti į karaimų kapines Trakuose. Ko gero rabinistams iš Vilniaus buvo priskirtas atskiras plotas pagal susitarimą su karaimais“⁴. Ir tik vėliau, XIX a. I pusėje, žydų kapinės, kaip ir naujosios katalikų kapinės, buvo perkeltos į Bernardinų (Lukos) ežero pakrantę, šalia kelio į Vilnių. Taigi, išlikusios naujosios žydų kapinės, kaip dar vis naudojamos katalikiškosios kapinės, vadintos Rasomis, Vilniaus tradicija, dabar jau turėtų būti saugomos kaip Lietuvos memorialinis paveldas.

Birutė LISAUSKAITĖ, Trakai

Redakcija dėkoja visiems straipsnyje paminėtiems Lietuvos istorijos žinovams už suteiktą informaciją ir tikimės ateityje sugrįžti prie žydų istorijos Trakuose.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ ir Juozas VERCINKEVIČIUS

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

1. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Ką rado Trakuose Žilberas de Lanua, arba kas yra Trakų žydai [žiūrėta 2017 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lis.if.vu.?id=archyvas&lang=LT&TomasID=7&ArchyvasPSL=28&ArchyvasID=&ArchyvasKiekis=10>.

2. Milda Jakulytė-Vasil, Trakai  [žiūrėta 2017 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt. Žydai Lietuvoje>.

3. Ibid.

4. Ibid.