Trakų viešosios bibliotekos kolektyvas kartu su kolegomis iš visos Lietuvos dalyvavo bibliotekininkų žygyje Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo proga, 2023. Nuotr. iš Trakų viešosios bibliotekos archyvo

 

Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka kovo 21 d. švenčia savo 85-erių metų įsteigimo sukaktį. Ta proga „Trakų žemė“ kreipiasi į l. e. p. direktorę Dovilę BAGDANAVIČIENĘ, prašydama atsakyti į keletą klausimų.

 

Prisiminkime, kokiomis aplinkybėmis atsirado Trakų viešoji biblioteka?

1939 m. spalį grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, Vilniaus krašte buvo steigiamos valstybinės bibliotekos. Lietuvos švietimo ministro Kazio Jokanto 1940 m. kovo 19 d. įsakymu tų pačių metų kovo 21 d. įsteigiama II eilės Trakų viešoji valstybinė biblioteka. Pirmąja jos vedėja tapo Veronika Čibiraitė (1904–1978).

Ar žinoma, kur buvo įsikūrusi pirmoji biblioteka?

Spėjama, kad Trakų valstybinė viešoji biblioteka buvo įsikūrusi šiandien Birutės gatvėje 4-u numeriu pažymėtame name, šalia buvusios Trakų parapinės mokyklos ir šalia esančios Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos.

Savaime suprantama, kad po Antrojo pasaulinio karo pradėjo viskas keistis. Kaip atrodo bibliotekos darbas SSRS okupacijoje? Kas čia liko žinoma?

Pokario metais bibliotekų fondų komplektavimas pagal liaudies švietimo skyrių užsakymus buvo patikėtas valstybiniam knygų prekybos trestui. Nuo 1948 m. komplektuoti bibliotekų fondus įkurtas Respublikinis bibliotekų kolektorius. Žinoma, tuometis fondų komplektavimas pasižymėjo aitriu propagandiniu, agitaciniu ir komunistiniu prieskoniu.

Po 1950 m. pakeisto šalies administracinio ir teritorinio padalijimo, kai vietoje 41 apskrities buvo sudaryti 87 rajonai, sritinės bibliotekos vėl tapo viešosiomis. Rajonine biblioteka tapusioje Trakų bibliotekoje tuo metu dirbo 4 darbuotojai. Anuomet įstaigai vadovavo I. Grigorjeva.

Kai 1953 m. Trakų rajono bibliotekos skaityklai vadovauti buvo paskirta vedėja A. Mogelnickaitė (Pilienė), prasidėjo bibliotekos augimo ir klestėjimo etapas – Trakų krašto bibliotekos buvo aukštai įvertintos už pasiekimus, čia vyko Vilniaus universiteto bibliotekininkystės specialybės studentų stažuotės, respublikiniai kultūros darbuotojų tobulinimosi seminarai, organizuotos „Knygos šventės“, „Poezijos pavasario“ renginiai.

Sunku turbūt dabar įsivaizduoti, kad dar XX a. penktame-šeštame dešimtmetyje bibliotekose knygos skaitytojams būdavo išduodamos kaip parduotuvėje prekės – be savitarnos. Knygų fondą laisvai pasiekti galėjo tik bibliotekininkė, kuri it pardavėja aptarnaudavo lankytojus už prekystalio. Tik nuo 1955 m. Lietuvoje buvo įvesta naujovė – lankytojams laisvai pasiekiami bibliotekų fondai. Ši naujovė paskatino knygų išdavimo statistikos augimą.

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Dovilė Bagdanavičienė. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.

Tuo metu vis didesnis dėmesys buvo skiriamas bibliotekoms ir jų ypatingai veiklai. Skatinant visuomenę kuo daugiau skaityti ir siekiant suteikti galimybę visiems piliečiams turėti galimybę skaityti bibliotekose, Lietuvoje buvo plečiamas valstybinių masinių bibliotekų tinklas. Ne išimtis ir Trakų rajonas. Bibliotekos metraštyje fiksuojama, kad 1956 m. rajone buvo 20 bibliotekų, 1960 m. – 26, 1962 m. jau – 42, 1965 m. – 43 bibliotekos, iš jų – 38 kaimo, 3 miesto – Vievio, Lentvario, Rūdiškių. Taip pat veikė Trakų rajoninė biblioteka ir Trakų rajoninė vaikų biblioteka, įsteigta 1952 m. Nuo 1967 m. Trakų rajono bibliotekų tinklas dar papildomas naujomis bibliotekomis – atidaroma nauja Pakalniškių kaimo biblioteka, įsteigiama Elektrėnų miesto biblioteka, 1968 m. – Grigiškių miesto biblioteka, 1970 m. – Vievio Paukštyno biblioteka, 1971 m. – Gruožninkų kaimo biblioteka.

1975 m. Trakų rajone veikė net 50 bibliotekų!

Prisiminkime bibliotekos veiklą po 1990 m. Kiek turima filialų ir kokios vyko reorganizacijos? Kaip keitėsi gaunamos knygos, jų turinys, veikla? Kaip kito renginių struktūra, turinys, pobūdis?

Po 1990 m. kovo 11-osios šalis nedrąsiu, tačiau kupinu emocinio pakilimo žingsniu žengė į taip trokštamą nepriklausomybę. Nors pati laikotarpio pradžia ir 1990 m. balandžio 18 d. prasidėjusi Sovietų Sąjungos blokada, paskelbta Lietuvai ir trukusi 76 dienas, kėlė daug nerimo, tačiau nepaisant to bibliotekoje vyko renginiai, susitikimai, rašytojų jubiliejiniai vakarai, buvo rengiamos parodos, išduodamos knygos, rašomi straipsniai, užbaigtas pirmas ir svarbiausias Trakų rajone gyvenusių knygnešių paieškos etapas, įgalinęs Trakų spaustuvėje 500 egz. tiražu išleisti bibliotekos kraštotyrininkės J. Kulikienės ir J. Laurinavičiaus knygą „Trakų krašto knygnešiai“ (1990 m.).

1991-aisiais, tikrais išbandymų metais Lietuvai, bibliotekų tinklo optimizavimo tikslais rajone jungiamos bibliotekos. Prie Trakų centrinės bibliotekos prijungtos keturių devynmečių mokyklų – Kazokiškių, Dusmenų, Pastrėvio, Bijūnų bibliotekos. Kiek anksčiau jau buvo uždarytos Rykantų (1979 m.), Tolkiškių (1986 m.), Padvarionių, Karapolio (1990 m.) ir Daugirdiškių (1991 m.) bibliotekos. 1992 m. Trakų centrinė biblioteka netenka dar trijų bibliotekų: Vievio paukštyno, Lazdėnų ir Rusakalnio filialų, o 1996 m. atsisveikinama su Panošiškių, Taučionių ir Žaizdrių filialais.

Kalbant apie knygas, tai tuo metu knygos vis dar buvo užsakomos iš buvusių TSRS leidyklų, gaunama tik apie 50 proc. naujų užsakymų. Knygų buvo užsakoma žymiai mažiau – vietoje 5–6 vieno pavadinimo egzempliorių, minimu laikotarpiu buvo užsakoma tik 1–2 egzemplioriai. Tai visiškai neatitiko skaitytojų poreikių. Bibliotekos fonduose vis dar buvo apstu sovietinės literatūros, kurią buvo stengiamasi gausiai nurašyti.

Tuo metu bibliotekose masinius renginius keitė kameriniai, kito jų tematika. Vyko daug tautinių renginių, organizuotos Trakų rajone gyvenančių tautų – lenkų, rusų, baltarusių, karaimų – dienos. Biblioteką lankė žymūs kultūros ir meno žmonės: rašytojai E. Ignatavičius, A. Bukontas, A. Drilinga, liaudies meistras, skulptorius ir poetas Jonas Kasparavičius su sūnumis ir kiti. Bibliotekoje suorganizuota kalėdinių ir naujametinių puokščių paroda-konkursas, kuri jau tapo tradicija ir tęsiasi iki mūsų dienų.

1995 m. Trakų centrinė biblioteka pakeitė pavadinimą į Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir po 2000 m. Trakų rajono padalijimo neteko 3 miestų – Grigiškių, Elektrėnų ir Vievio – ir 7 kaimo filialų: Abromiškių, Balceriškių, Beižonių, Kazokiškių, Pakalniškių, Pastrėvio, Semeliškių. Rajone liko Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka su Lentvario ir Rūdiškių miestų ir 15 kaimų filialų (Aukštadvario, Bijūnų, Bražuolės, Čižiūnų, Dusmenų, Ismonių, Grendavės, Onuškio, Paluknio, Senųjų Trakų, Šklėrių, Šventininkų, Tiltų, Vaickūniškių), iš kurių 2009 m. uždaromos Vaickūniškių ir Ismonių, o 2023 m. Bražuolės bibliotekos.

Kada prasidėjo bibliotekos skaitmenizacija? Kada atsirado internetiniai, elektroniniai ryšiai? Kada gyventojai pradėjo naudotis bibliotekos interneto paslaugomis?

Kai man buvo 7 metai, 1993 m. bibliotekoje atsirado pirmasis kompiuteris ir prasidėjo nesustojanti skaitmenizacijos banga. Šis „stebuklas“ biblioteką pasiekė po 1992 m. spalio 18 d. Rytų Europos Demokratijos Instituto prezidentės I. Lasotos vizito bibliotekoje, kurio metu bibliotekos direktorė A. Pilienė garsiai pasvajojo apie kompiuterį. Svajonė pradėjo pildytis, kai į bibliotekos sąskaitą buvo pervesti 3 850 JAV doleriai, už kuriuos buvo nupirktas ne tik pirmasis kompiuteris, bet ir pirmasis kopijavimo aparatas bibliotekoje (juo buvo pradėtos teikti pirmosios mokamos paslaugos bibliotekos lankytojams).

Atsiradus naujoms galimybėms, bibliotekoje sudaryti rubrikatoriai fondui įvesti į kompiuterį, apmokyti darbuotojai. Prasidėjo centrinės bibliotekos fondų kompiuterizavimas.

Vėliau, 2001 m. Trakų viešoji biblioteka dalyvavo LR Kultūros ministerijos remiame projekte „Biblioteka informacinės ir intelektualinės laisvės garantas“, kurio dėka gruodžio mėn. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje buvo atidaryta Internetinė skaitykla su 3-mis darbo vietomis.

2000-aisiais Trakų viešoji biblioteka pradėjo dalyvauti LIBIS projekte, kūrė viešosios bibliotekos kompiuterinį katalogą, o nuo 2007 m. skyriuje įvedamas kompiuterizuotas skaitytojų aptarnavimas. Palaipsniui iki 2014 m. LIBIS įdiegta visuose bibliotekos padaliniuose ir yra nuolat modernizuojama.

Šiuo metu rajono bibliotekos yra aprūpintos kompiuteriais ir kita IT technika, reikalinga tiek darbuotojams, tiek ir lankytojams. Visi bibliotekos padaliniai turi plačiajuostį internetą, gyventojams suteikta galimybė nemokamai naudotis belaidžiu interneto ryšiu (Wi-Fi), bibliotekose organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai, prenumeruojamų duomenų bazių pristatymai. Kompiuteriai nuolat atnaujinami, kad neatsiliktų nuo šiandienos reikalavimų.

Iš įvairių pranešimų matome, kad bibliotekose vyksta mokymai

Viena iš bibliotekos vykdomų veiklų yra gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai. Šiuo metu bibliotekoje yra 106 kompiuterizuotos darbo vietos, iš jų 76 skirtos vartotojams. Inovatyvių paslaugų diegimą tęsė projektas „Esu jaunas, energingas, naujovių ieškantis žmogus“. Šiuo projektu vaikai ir jaunuoliai iš socialiai remtinų šeimų buvo supažindinti su naujais mobiliais IT įrenginiais, išmokyti jais dirbti. Projektas buvo įgyvendintas visuose bibliotekos padaliniuose. Taip pat bibliotekoje pagal projektą „Prisijungusi Lietuva“ vykdyti skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiems ir pažengusiems vartotojams.

Bibliotekos visada buvo ir yra patikimų žinių šaltinis, o tam, kad visuomenė nepasimestų interneto platybių informacijos gausoje, Lietuvos bibliotekose organizuojami nemokami medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo (MIRKT) mokymai suaugusiesiems. Jų metu išmokstama kritiškai vertinti žiniasklaidos, socialinių tinklų turinį, pasirinkti patikimus informacijos šaltinius, saugiai naršyti internete, įgyjama kitų naudingų įgūdžių. Šie mokymai nuolat organizuojami Trakų viešojoje bibliotekoje bei Lentvario ir Rūdiškių padaliniuose, tereikia sekti informaciją ir atvykti.

Gal galėtumėte papasakoti apie atnaujinamą materialinę bibliotekos bazę? Kokios pastaraisiais metais buvo atnaujintos bibliotekos?

Labai džiugu, kad rajono bibliotekos nuolat gražėja ir modernėja bei vis labiau atliepia besikeičiančius lankytojų poreikius.

2015 m. vasario 23 d. duris atvėrė neatpažįstamai pasikeitusi Senųjų Trakų kaimo biblioteka. Senasis bibliotekos pastatas, kuriame kažkada buvo lietuviška pradinė mokykla, vėliau įsikūrė biblioteka, nebuvo rekonstruotas nuo pat jo pastatymo 1930 m. Ši biblioteka išsiskiria savo autentiškumu – seno pastato architektūrine stilistika išsaugojusia išvaizda ir moderniomis paslaugomis bei renginiais.

Nuo 2017 m. balandžio 3 d. Rūdiškių miestelio biblioteka įsikūrė naujame Rūdiškių kultūros centro pastate, kurio statybos truko net 10 metų. Daug metų nuolatinės vietos neradusi ir iš vienos į kitą vietą keliavusi biblioteka šiandien džiugina įvairiausio amžiaus skaitytojus ryškia vaikų žaidimo erdve, jaunimo ir vaikų skaitykla, periodikos skaitykla suaugusiesiems bei kviečia į daugybę įdomių renginių, edukacijų, parodų ir susitikimų su knygų autoriais.

2019 m. gruodžio 13 d., Lentvaryje, Klevų al. 20, duris atvėrė moderni, šiuolaikiška ir didžiausia rajone Lentvario biblioteka, persikėlusi iš Fabriko gatvės. Erdviose, naujose patalpose nuolat svečiuojasi lankytojai, ne tik tyliai vartantys šnarančius knygų puslapius, bet ir aktyviai dalyvaujantys įvairiose kultūrinėse veiklose, edukaciniuose renginiuose. Ši biblioteka yra populiarus lentvariečių traukos taškas, leidžiantis naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei suteikiantis puikias sąlygas mokytis, dirbti, ilsėtis bei turiningai leisti laiką.

2022 m. spalio 14 d. Bijūnų kaimo bendruomenei buvo ypatinga diena, nes čia po kelis mėnesius trukusių remonto darbų duris atvėrė atsinaujinusi biblioteka. Dabar – dar erdvesnė, tad skaitytojų poreikiams ir laisvalaikiui suteikta dar daugiau erdvės ir patogumo.

Gražios ir sutvarkytos patalpos džiugina skaitytojus Rykantuose, Aukštadvaryje, Onuškyje, Čižiūnuose.

Šiuo metu dar dažais kvepia ir ką tik suremontuota biblioteka Tiltuose, kurioje vyksta paskutiniai bibliotekai jaukumo suteikiantys darbai, kurie tikrai nudžiugins Tiltų bendruomenę.

Ir ateityje numatyta daug darbų, rajono bibliotekų materialinei bazei gerinti.

 

Kaip dabar atrodo mūsų dienų Trakų viešoji biblioteka?

Šiuo metu Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinklą sudaro Trakų viešoji biblioteka su 14 padalinių, kurie įsikūrę Aukštadvaryje, Bijūnuose, Čižiūnuose, Dusmenyse, Grendavėje, Lentvaryje, Onuškyje, Paluknyje, Rykantuose, Rūdiškėse, Senuosiuose Trakuose, Šklėriuose, Šventininkuose, Tiltuose. Čia dirba iš viso 45 kūrybingi, nuoširdūs ir savo darbą mylintys darbuotojai.

Trakų rajono bibliotekose 2024 m. iš viso vartotojai lankėsi 169 870 kartų, jiems išduota 196 212 dokumentų bei suteikta daug kitų bibliotekinių paslaugų. Bibliotekoje registruoti 6 955 vartotojai.

Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, atliekanti didelį ir svarbų vaidmenį šiandieniniame bendruomenės gyvenime, jau seniai yra išaugusi tradicinės bibliotekos įvaizdį. Tai – šiuolaikinė įstaiga, prisidedanti prie visuomenės kultūros, edukacijos, intelektualaus laisvalaikio praleidimo ir švietimo skatinimo.

Biblioteka ne pirmus metus yra įsitraukusi į iniciatyvą „Biblioteka visiems“, kuria siekiama plačiau atverti Lietuvos viešųjų bibliotekų duris skirtingų poreikių turintiems lankytojams. Savo veikloje Biblioteka taiko Bibliotekų prieinamumo manifesto principus, darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją specialiuose mokymuose.

Daug dėmesio skiriama neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo plėtojimui, Kultūros paso veikloms, gyventojų etnokultūrinių, meninių ir kūrybinių kompetencijų ugdymui. Veiklomis skatinamas kultūros paveldo populiarinimas bei saugojimas, etninės kultūros puoselėjimas.

Komandinis darbas, darbuotojų gebėjimas susitelkti, persiorientuoti, keistis, mokytis, ieškoti inovatyvių veiklos formų, dominančių skaitytoją, naujų paslaugų kūrimas/diegimas nuolat keičia bibliotekos įvaizdį. Siekdama didinti paslaugų prieinamumą ir atsižvelgdama į gerąją knygomato Trakuose patirtį, Biblioteka pastaraisiais metais knygomatus įrengė ir Lentvaryje bei Rūdiškėse.

Intensyviai dirbama su tarpbibliotekinio abonemento (TBA) užklausomis.

Jaučiamas ypač sustiprėjęs bendradarbiavimas, partnerystė, savanorystė. Biblioteką sieja glaudūs ryšiai su krašto švietimo ir kultūros įstaigomis, istorinės atminties institucijomis, verslo, socialinės sferos ir kitomis įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Nepamirštamos tradicinės bibliotekos veiklos: organizuojami susitikimai su rašytojais, menininkais, edukatoriais ir kitais žymiais žmonėmis, dalyvaujama įvairiose akcijose, kaip Lietuvos bibliotekų savaitė, Knygų savaitė, Lietuvių kalbos dienos, Knygų Kalėdos. Daug dėmesio Biblioteka skiria skaitymo skatinimui – jungiamasi prie tradicinio skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“, Šiaurės šalių literatūros savaitės, steigiami skaitytojų klubai. Taip pat Bibliotekos darbuotojos stengiasi atliepti kiekvieno jaunojo skaitytojo poreikius – Vaikų literatūros skyrius visus metus siūlo veiklas skirtingo amžiaus vaikams. Mažylių iki 3 m. kiekvieną mėnesį laukia „Mažylių rytmečiai“, kur jie bendraudami ir žaisdami su bendraamžiais pratinasi prie bibliotekos aplinkos, ugdosi socialinius ir komunikacinius įgūdžius.

2024 m. Bibliotekos darbuotojų veikla buvo ne kartą įvertinta. Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Vilma Kmitienė buvo apdovanota „Riešuto“ prizu ir išrinkta geriausia Vilniaus regiono bibliotekininke. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) Metų nominacijų konkurse įvertintas ir Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius – viešųjų bibliotekų kategorijoje jis pelnė nominaciją „Biblioteka – vaikų ir jaunimo draugas 2023“ už įdomią ir išskirtinę veiklą su vaikais ir jaunimu, skatinant kūrybiškumą, integraciją ir partnerystę.

Minint Vasario 16-ąją Trakuose vyko Kunigaikščio Vytauto Didžiojo apdovanojimai. Padėkos raštą už bendrosios gyventojų kultūros vystymą, etnokultūros tradicijų puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėjai Daliai Bagdžiuvienei (dešinėje) įteikė meras Andrius Šatevičius, nominantę sveikino bibliotekos l. e. p. direktorė Dovilė Bagdanavičienė Aleksandro Polijančuk nuotr.

Biblioteka vis dažniau savo veiklomis ir paslaugomis išlipa iš bibliotekos sienų – ne pirmus metus dalyvaujama Vilniaus knygų mugėje, kurioje pristatomos veiklos ir kviečiama dalyvauti edukacijose, organizuojama tradicinė Europos dienos šventė, aktyviai dalyvaujama Trakų miesto ir Užgavėnių šventėse, vykdomas projektas „Migruojantis kinas“, leidžiantis rajono gyventojams ir svečiams vasaromis mėgautis kinu po atviru dangumi.

Kiek biblioteka turi knygų? Kiek lėšų skiriama naujų knygų ir periodikos įsigijimui?

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos fonde yra 195 641 fizinių vnt. dokumentų 30 805 pavadinimais. Vidutiniškai vienam rajono gyventojui tenka 5,1 dokumento. Pavyzdžiui, pernai buvo įsigyta iš viso 7 638 egz. dokumentų 1 355 naujais pavadinimais. Valstybės dotacijos, skirtos naujų dokumentų įsigijimui kiekvienais metais nežymiai auga, tačiau lėšų, žinoma, nepakanka. Bibliotekos vartotojai pageidauja naujų ir kuo įvairesnių knygų bei periodikos leidinių, o brangstant knygoms, jos vis labiau tampa prabangos preke, tad Komplektavimo skyriui tenka sunki užduotis, turimas lėšas racionaliai paskirstyti, kad kiekvieną padalinį pasiektų bent nedidelė naujausių knygų siunta.

Biblioteka kai kuriose kaimo vietovėse yra vienintelis kultūros ir informacijos židinys, džiuginantis gyventojus ne tik knygomis, periodiniais leidiniais, bet ir kultūros renginiais.

Kokios viltys siejamos su ateitimi? Kokie laukiami iššūkiai ir uždaviniai? Kokių yra naujienų dėl bibliotekos rekonstrukcijos?

Minint gražią Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 85-mečio sukaktį ir žvelgiant į bibliotekos nueitą veržlų, kupiną naujovių kelią, net nedrįsčiau nubrėžti aiškaus ateities bibliotekos vaizdo, o noriu pasilikti šį vaizdinį su paslaptimi ir staigmenomis, kurios laukia ateityje.

Biblioteka, būdama atvira visiems lankytojams, ir atverdama duris visiems, neskirstant nei pagal amžių, nei pagal rasę, socialinę padėtį, religiją ar kitus įsitikinimus, yra tolerantiškumo, draugiškumo, bendradarbiavimo ir šiuolaikinės europietiškos įstaigos pavyzdys, skiepijantis, dalinantis knygomis, tausojiškumo, tvarumo ir ekologijos idėjas.

Tikrai tikiu, kad biblioteka visada bus šiuolaikiška įstaiga, šalia tradicinių bibliotekos veiklų, skatinančių visuomenės kultūrinį augimą ir diegdama meilę knygoms, žengdama koja kojon su naujovėmis, galės pasiūlyti lankytojams išskirtinių edukacijų, renginių ir patirčių.

Grįžtant prie kasdienių dalykų, artimiausioje ateityje numatyta daug darbų, rajono bibliotekų materialinei bazei gerinti. Tikimės, kad po vasarą numatytų darbų Paluknio bibliotekoje, prasiplės nedidelės bibliotekos erdvės, bus patogesnės lankytojams ir labiau tiks įvairiems bibliotekos renginiams.

Džiaugiamės, kad jau prasidėjo naujos Šventininkų bibliotekos statybos paruošiamieji darbai. Nuo 1952 m. veikianti sename pokario pastate ir jau senokai prašanti kapitalinio remonto biblioteka, įsikursianti naujame numatomame pastate, turėtų atliepti augančios Šventininkų bendruomenės kultūrinius poreikius ir tapti gyventojų traukos centru.

Daug įvairių minčių ir ateities vizijų kyla dėl Šklėrių bibliotekos. Tikiu, kad bendradarbiaujant su vietinės valdžios institucijomis rasime tinkamiausią sprendimą, lemsiantį šios bibliotekos pokyčius ir ateities vaizdą.

Šiuo metu intensyviai dirbama kartu su projektuotojais, derinant Trakų kultūros ir meno centro bei Trakų viešosios bibliotekos projektą. Tikime šiuo projektu ir dedame daug pastangų, kad šiuo metu atskirai esantis Vaikų literatūros skyrius pagaliau susijungtų su Suaugusių vartotojų aptarnavimo skyriumi ir gyventojai turėtų šiuolaikišką, visus vartotojų poreikius atitinkančią biblioteką – jaukų knygų pasaulį, kuris kvies skaityti, mokytis, edukuotis ar tiesiog ramiai keliauti knygų puslapiais.

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ateities vizija nuspalvinta gražiomis, ryškiomis spalvomis, tad kviečiu kiekvieną būti tos gražios ateities dalimi ir užsukti į bibliotekas kuo dažniau pasilabinti, pasidomėti naujausiomis gautomis knygomis, susitikti su rašytojais. Kaip teigė ilgametė Bibliografijos skyriaus vedėja J. Kulikienė, „Knyga ir biblioteka kaip žmonijos išmintis ir istorijos saugotoja reikalinga bus tol, kol egzistuos žmogus“. Tad aukime ir klestėkime kartu!

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ