Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Nors vienos Trakų rajono įmonės organizuojamos pramogos gamtoje atneša pinigus, jos vadovas Paulius Albertavičius į aplinką nežiūri vien iš finansinės pusės. Dėmesį aplinkosaugai rodantis pašnekovas teigia – rūpestis ekologiškumu atsiperka galimybe mėgautis natūralumu. Svarbų žodį šia tema tarė ir Europos Parlamentas, pritaręs Direktyvai, skirtai mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Jai pritariantis verslininkas pabrėžia – neatsakingas plastiko vartojimas ypač žaloja aplinką. „Jei ne Lietuvos gamta, nematyčiau prasmės čia kurti verslo“, – teigia P. Albertavičius.
Gamtoje gyvena ir iš jos išgyvena
Nuo augalų pažinimo kursų moksleiviams iki išgyvenimo miške pamokų suaugusiesiems – visapusišką laisvalaikį siūlantis P. Albertavičius pripažįsta: gamta jam neša pelną. Tačiau, pašnekovo teigimu, tik atsakingai naudodamas aplinkos resursus gali dažniau sugrįžti ir mėgautis jos turtais.
„Stengiuosi netrikdyti gamtos ir joje gyvenančiųjų pusiausvyros. Lazda turi du galus: kuo toliau žiūri, tuo labiau rūpiniesi, ką darai šiandien. Uždirbame pinigus, kad žmonės grįžtų į gamtą, tačiau stengiamės viešinti patrauklumą joje leisti laisvalaikį. Jei atsiras daugiau klientų, kurie čia lankysis, prižiūrinčios ir atsakingos institucijos labiau investuos ir pritaikys aplinką lankytojams. Nemaža dalis Europos šalių akivaizdžiai rodo, kaip vertina savo parkus. Nukreipia turistų srautus ten, kur reikia, ir visiškai nedaro žalos gamtai, o priešingai – sukuria harmoniją tarp abiejų pusių“, – įsitikinęs verslininkas.
Tačiau visi pokyčiai, pasak
P. Albertavičiaus, prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Namai ir šeima, anot pašnekovo, yra atsakomybės prieš gamtą pradžia, todėl verslininko prioritetai yra tvarumas ir darna su ja.
„Išsikėlėme iš miesto ir gyvename sodyboje ant ežero kranto, rąstiniame name, Trakų rajone. Drąsiai galiu pasakyti – gamta mus supa su visa priklausoma gyvybe: šunimis, katinais, šalia esančiais paukščiais, nes turime 6 inkilus. Taip pat laukiniais gyvūnais, pelėmis, vabalais, po truputį valgančiais mūsų rąstus. Iš tikro, tai sukuria malonų rūpestį, dėl kurio visada norisi kuo greičiau grįžti namo“, – pasakoja P. Albertavičius.
Verslo prasmė – Lietuvos gamta
Namuose pašnekovo taip pat laukia šeima, kurioje stengiamasi kalbėti ir apie aplinkosaugos problemas. Viena jų – plastiko žala aplinkai.
„Jį pradėjau rūšiuoti anksčiau nei atsirado pirmoji agitacija. Pirmiausia, norėjau parodyti pavyzdį savo vaikams. O dabar vis dažniau jiems parenku dokumentinius filmus apie pasaulinę ekologiją. Plastikas ir ypač neatsakingas vartojimas yra vienos iš didžiausių rykščių“, – teigia P. Albertavičius.
Tą patį mano ir europarlamentarai. Visiškai neseniai po diskusijos didžiule balsų persvara buvo pritarta pasiūlytai Direktyvai dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.
Nuo 2021 m. vidurio turėtų įsigalioti draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles. Bus siekiama iki 2026 m. gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros bei gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Taip pat numatytas reikalavimas ženklinti kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius, kad vartotojai žinotų, kaip juos tvarkyti ir kad juose yra plastiko. Pavyzdžiui, drėgnos vienkartinės servetėlės, higieniniai paketai ir panašūs produktai.
P. Albertavičius Direktyvai pritaria, teigdamas, kad kova su vienkartiniu plastiku ir išreikšta griežta pozicija dėl aplinkos išsaugojimo jam yra svarbios. „Jeigu ne Lietuvos gamta, nematyčiau prasmės čia kurti verslo“, – pabrėžia pašnekovas.
Pradėti keisti planetos ateitį galima parduotuvėje
Kad Europos Parlamento Direktyva svarbi verslui, įsitikinęs ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.
„ES pozicija dėl plastiko pakuočių, o ypač vienkartinių plastiko gaminių, kurie, vos panaudojus, tampa atlieka, teršiančia planetos jūras ir vandenynus, griežtėja jau nuo 2014 metų. Tuomet mūsų šalies pramonę mes, mokslininkai, įspėjome – laikas galvoti apie pokyčius. Dalis įmonių reagavo į tokius signalus, keisdami savo pakuotės sistemas, ieškodami būdų, kaip minimizuoti medžiagas, optimizuoti komponentų dydį, kaip juos atskirti bei išrūšiuoti perdirbimui. Kiti kėlė klausimus, konsultavosi ir ieškojo kitokių sprendimų. Dalis įmonių laukė tikėdami, kad situacija nesikeis ir pokyčių nesiekė“, – situaciją apibūdina V. Varžinskas.
KTU padalinio vadovas pabrėžia, jei verslas nesugeba laiku adaptuotis prie besikeičiančios rinkos situacijos, jo vietą greitai ir negailestingai užima inovatyvesnius bei pažangesnius sprendimus taikančios įmonės.
„Esminį pokytį šioje situacijoje gali inicijuoti sąmoningi vartotojai. Tik jie, formuodami atsakingo vartojimo madą, gali užduoti tinkamą toną ir priversti gaminti mažiau taršius ar kenksmingus produktus. Svarbus kiekvieno indėlis, netgi atsisakant pirkti tai, kas akivaizdžiai kelia neigiamą poveikį aplinkai ir palieka skausmingas pasekmes mūsų planetai“, – sako mokslininkas.
Užs. Nr. 320
