Vytauto Didžiojo žirgas

Parašyta: 2023-06-10 | Kategorija: Istorija, Karaimai, Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

Vytauto žirgo istoriją jau mėginta pakartoti ir Senuosiuose Trakuose 2010 metais

Š. m. gegužės 25 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas naują laisvalaikio erdvę Karaimų gatvės šiaurinėje dalyje (Karaimų 57A) pavadinti Vytauto Didžiojo krantu („Trakų žemė“, 2023 gegužės 26 d. Nr. 21 (1279)). Šis pavadinimas buvo vienbalsiai išrinktas iš 56 pateiktų pasiūlymų š. m. gegužės 11 d. vykusiame darbo grupės posėdyje ir pateiktas svarstyti savivaldybės tarybai.

Labai džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, nes tokį šios erdvės pavadinimo variantą teikiau ir aš („Trakų žemė“, 2023 gegužės 12 d., Nr.19 (1277)). Kaip žinoma, su kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardu siejamas karaimų atvykimas į Trakus 1397 metais. Karaimų žodinė tradicija puikiai perteikia didžiulę pagarbą, kurią karaimai jaučia didžiajam kunigaikščiui.

Karaimų kalba kunigaikštis Vytautas vadinamas Vatat Bij – valdovas, triuškinantis priešus. Kunigaikščio Vytauto vardas visada tariamas su palinkėjimu „telydi jį ramybė“. Vytautas savo pasitikėjimą karaimais išreiškė suteikdamas jiems privilegijas, kurias vėliau patvirtindavo visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valdovai.

Karaimų tautosakoje ir įvairių karaimų autorių kūryboje išliko daug legendų, pasakojimų, eilių apie kunigaikštį Vytautą. Gerai žinoma legenda apie tai, kaip kunigaikštis Vytautas su savo žirgu išgelbėjo karaimus. Pasakojama, jog po gilios, šaltos žiemos, pavasarį ištirpus sniegui, potvynio vanduo pradėjo semti karaimų sodybas. Nežinodamos, ką daryti, karaimės moteris nusiyrė pas kunigaikštį Vytautą prašyti pagalbos. Vytautas pažvelgė pro pilies langą ir pamatė, kad visa Karaiimščyzna apsemta vandens. Neilgai galvojęs kunigaikštis išjojo ant savo žirgo ir pradėjo jį girdyti potvynio vandeniu. Netrukus vanduo pradėjo sekti ir karaimų miestas buvo išgelbėtas.

Mano manymu, tokie karaimų tautosakos kūrybos elementai galėtų įkvėpti menininkus sukurti ką nors savita naujai laisvalaikio erdvei. Tai gali būti aplikacija su keliomis kalbomis įgarsinta jau minėta legenda arba  karaimų poeto, hazzano Simono Firkovičiaus (1897-1982) eilėraščiu Batyr bijniń tamaša aty (Stebuklingas Didžiojo kunigaikščio žirgas). Šioje erdvėje, be jokios abejonės, galėtų atsirasti paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kurį inspiruotų jau minėta karaimų legenda apie Vytauto žirgą. Toks paminklas, pastatytas jo vardu pavadintoje erdvėje, būtų atminties, pagarbos ir dėmesio ženklas išskirtiniam Lietuvos valdovui Didžiajam kunigaikščiui Vytautui.

Nadežda Zajančkovskaja,

TINP direkcijos archyvarė


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite