Ar Bražuolės upelis vėl taps saugiu greitkeliu migruojančioms lašišoms?

Parašyta: 2019-06-21 | Kategorija: Gamta, Naujienos, Trakai |

Tyrinėdami Neries regioninio parko apylinkes nesuklysite nusprendę pasigrožėti Bražuolės upės vaizdais.  Vietos gyventojai patvirtintų, jog ši upė savo grožio nepraranda nei žiemą, nei vasarą. Tiesa, šioje saugomoje teritorijoje galima pamatyti ir nenaudojamą, jau avarinės būsenos Elektrėnų savivaldybėje esančią užtvanką, bet tokią situaciją planuojama keisti.

 

 

Bražuolės upės užtvanka

Mažais žingsneliais pirmyn

Bražuolės upės užtvanka yra pirmoji Lietuvoje, kuri turėtų būti demontuota. Jos pavyzdžiu vėliau galėtų pasekti ir kitos apleistos, bešeimininkės ir pridėtinės vertės neturinčios, tačiau žalą gamtai darančios upių užtvankos.

„Nepaisant to, kokio dydžio yra užtvanka, ji turi neigiamą poveikį natūraliai upės ekosistemai, – sako aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė. – Užtvankos Lietuvoje,  kaip ir visame pasaulyje kelia tą pačią problemą. Vaizdžiai tariant, tai tarsi trombai kraujagyslėje – jos blokuoja upę, natūralią jos tėkmę ir yra barjeras upės gyventojams – tiek žuvims, tiek kitiems gyviems organizmams“.

Pasak Neries regioninio parko ekologo Tado Bujanausko, opiausia problema, susijusi su Bražuolės upės užtvanka yra lašišinių žuvų migracijos kelių užblokavimas, nes per užtvanką jos negali migruoti į upės aukštupį neršti.  „Nors randama nerštaviečių ir aukščiau užtvankos, bet daug žuvų nesugeba įveikti užtvankos barjero“, – teigia T. Bujanauskas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad ir patys žmonės kartais elgiasi neapgalvotai ir neatsakingai.

„Yra pasitaikę tokių situacijų, kai šalia užtvankos Bražuolės upėje žmonės iš akmenų statydavo užtvarus. Sunku tiksliai įvardinti kam jos buvo skirtos.  Ar tam, kad vandens lygis pakiltų ir būtų kur maudytis, ar tam, kad migruojančios lašišos kaip tik užstrigtų, bet parko darbuotojams ne kartą teko ardyti tokius užtvarus“, – atkreipia dėmesį T. Bujanauskas.

Padėti išlaisvinti upę gali visi norintys

Ekspertai aiškina, kad užkirtus kelią migruojančioms žuvims, taip tiesiogiai naikinama jų populiacija, nes žuvys negali pasiekti gyvenamųjų ar neršto plotų, būtinų išgyvenimui, maitinimuisi ar reprodukcijai. Bražuolės upė yra Neries kairysis intakas, o šios upės yra žinomos dėl tokių žuvų kaip Baltijos lašiša ir šlakiai.

  1. Bujanausko teigimu, pasikeitus buveinės sudedamosioms dalims pasikeitė ir ten gyvenančios rūšys. „Raudonojoje knygoje esanti ovalioji geldutė ir dabar yra retai randama aukštupyje, kur išliko seklios vietos“, – sako ekologas.

Pirmajai užtvankai Lietuvoje demontuoti drauge su pasaulio gamtos fondo padaliniu Olandijoje pradėta „Crowdfunding“ kampanija. Šios kampanijos pagalba visi norintys gali paaukoti užtvankos demontavimo darbams.

Pasak K. Gurjazkaitės, jeigu kampanija pavyks sėkmingai, užtvankos demontavimo darbus bus galima atlikti jau šiais metais.

Nenaudinga nei gamtai, nei žmogui

Aplinkosaugininkė pažymi, jog tikrai nebūtina naikinti visų Lietuvoje esančių užtvankų, kai kurios jų teikia aiškią naudą žmonių poreikiams,  pavyzdžiui, Kauno hidroelektrinė pagamina apie 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos ir saugo Kauno miestą nuo potvynių. Tačiau iš viso Lietuvoje priskaičiuojama beveik 1 200 užtvankų (neoficialiais duomenimis jų priskaičiuojama bent šimtu daugiau) ir labai didelė dalis jų – neturi aiškios paskirties, yra apleistos, o tokios kaip Bražuolės užtvanka, yra avarinės būsenos ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Be to, svarbus ir ekonominis aspektas – užtvankos sensta ir kas 40-60 metų reikia investuoti į jų palaikymą, rekonstravimą ir pan. Jeigu yra prastos būklės, jas reikia restauruoti. Kasmet įvyksta ir avarijos, per kurias nukenčia infrastruktūra, neretai ir žmonių turtas.

Gurjazkaitė pažymi, kad tokios užtvankos demontavimas yra ne tik saugiausias, bet ir efektyviausias būdas atkurti upės ekosistemą. „Tai ilgalaikė investicija, kuri užtikrina ir žmonių saugumą, ir žuvų migraciją“.

Patirties semiasi užsienyje

Kadangi Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikti užtvankos demontavimo darbai,  Lietuvos ekspertai patirties ir žinių semiasi užsienio valstybėse. Toli jų ieškoti nereikia – kaimynai estai įvykdė vieną sėkmingiausių projektų Europoje ir demontavus didelę Sindi užtvanką bei dar apie 9–10 užtvankų atvėrė 3 300 km laisvų upių ruožo.

„Estai turi ilgametę patirtį, iš kurios galime mokytis“, – sako K. Gurjazkaitė.

Ji ragina žmones nebijoti pokyčių, kurie laukia panaikinus užtvanką. „Tai palyginus nedidelė investicija didelei naudai gauti. Upė tikrai neišseks ir jos vietoje neliks tik drumzlinas upelis, kaip dažnai įsivaizduojama“, – tikina aplinkosaugininkė.

Tuo tarpu Neries regioninio parko ekologas pažymi, jog panaikinus užtvanką nereikėtų jaudintis dėl padidėjusios srovės ir vandens kiekio.

„Didelis pliusas, kad panaikinus užtvanką nereikia rūpintis tuo, kas atsitiks žemupyje, nes čia pat yra santaka su Neries upe, todėl pakilus vandens lygiui ar sustiprėjus srovei žmonės nenukentės“, – sako T. Bujanauskas.

Ekspertų teigimu, tokios palyginus nedidelės užtvankos sutvarkymas padėtų pamatus kitų užtvankų tvarkymui, tuomet ir Lietuvoje turėtume gerąjį pavyzdį. Tikimasi, kad demontavus užtvanką ir žuvims be vargo pasiekiant savo nerštavietes, populiacijos sėkmingai atsistatys.

 

  Užs. Nr. 448

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *