Artūras Zuokas: Mes žvelgiame į ateitį ir tikime Lietuvos ateitimi

Parašyta: 2016-04-08 | Kategorija: Naujienos, Trakai |

 

Artūras Zuokas

Artūras Zuokas

Lietuvos laisvės sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas Vydūnas Sadauskas nusprendė pakalbinti buvusį ilgametį sostinės merą Artūrą Zuoką apie Trakus ir ne tik. Reikia pripažinti, kad patirtis, kuri buvo įgyta valdant Vilniaus miestą, gali praversti ir Trakų rajonui bei visai Lietuvai.

– Dažnai apie savo šalį kalbame kaip apie pesimistų ar savižudžių kraštą. Tačiau prieš kelerius metus, Europos Sąjungos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 proc. vilniečių manė, kad gyvenimas Vilniuje yra geras arba labai geras. Tada Vilniui vadovavote Jūs. Būdamas Vilniaus meru, nuveikėte daug prasmingų darbų, visada turite įdomių minčių ir idėjų.
Koks sėkmės receptas? Juolab, jau birželį bus metai, kai Trakams vadovauja nauja valdžia. Vieni ja yra labiau patenkinti, kiti – mažiau.
Kelias kadencijas valdėte Lietuvos sostinę. Jums vadovaujant Vilniui jis suklestėjo. O ką galite mums patarti? Skeptikai galėtų pasakyti: „Lengva valdyti sostinę, jai skiriamos didžiausios lėšos, Vyriausybės dėmesys, štai Trakai – mažas miestelis, ką čia benuveiksi?“
– Ir labai be reikalo tie skeptikai taip kalbėtų. Žinoma, sostinė yra sostinė, bet ji turi savų pliusų ir savų minusų. O štai Trakai – vienas iš Lietuvos perlų, apsuptas ežerų, yra tikrai strategiškai puikioje vietoje. Vien Trakų pilis, muziejus, ežerai –
kokie traukos objektai! Čia ir kultūrų, tautų sankirta. Turite tai maksimaliai išnaudoti: plėtokite turizmo sektorių, vystykite ekologinio turizmo transporto grandžių trasas. Jūsų žinioje Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Aukštadvario regioninis parkas, Užutrakio dvaras. Jūs turite kuo didžiuotis. Vienintelis ir svarbiausias siektinas dalykas –
kad Trakuose būtų skatinamas smulkus, vidutinis verslas, privalote sukurti kuo daugiau ir kuo geriau mokamų darbo vietų. Juk Trakai – nuostabi vieta gyventi, kurti šeimą. Turite siekti, kad išsimokslinęs, išprusęs, iniciatyvus jaunimas pasirinktų Jūsų miestą ir čia įsikurtų, dirbtų.

– Būtų tikrai puiku. Darbo vietų čia tikrai labai trūksta.
– Pasikartosiu: viskas įmanoma. Juk turite didžiulį geografinį prioritetą: šalia sostinė. Jau tai yra didelis pliusas. Vilniaus gyventojai į Trakus gali atvažiuoti greičiau nei iš vieno Vilniaus mikrorajono į kitą esant rytinėms spūstims. Kodėl jie negalėtų čia dirbti? Žinoma, labai svarbu, kad ir Trakų valdžia, aktyviau dirbdama, pritrauktų kuo daugiau investicijų, ES struktūrinių fondų paramos į Jūsų miestą ir šį regioną apskritai. Trakuose ir kitose seniūnijose reikėtų kurti ir plėtoti gyvenamąsias zonas. Ir vėl pasikartosiu: turite tikrai unikalią architektūrą, istorinio paveldo objektus. Kažkada brandinome „Keturių sostinių“ projektą, apimantį Vilnių, Kauną, Trakus ir Kernavę. Būtų tikrai labai perspektyvus ir įdomus, talpus visokioms iniciatyvoms ir veikloms projektas. Kur jis? Manau, turizmas ir jo vystymas, infrastruktūra turėtų tapti Jūsų prioritetu. Galų gale turėtumėte pabaigti tą dešimtmečius trunkančią Lentvario pervažos problemą. Apie tai tik kalbama, bet iki šiol dar vis nematau jokių realių darbų. Kodėl? Tai Jūsų, gyventojų, reikalas tuo pasirūpinti. Jūsų ateitis – Jūsų rankose. Imkite ir darykite!

– Skamba tikrai puikiai, bet tai – vis tik ateitis. O dabar vos ne kasdien girdime, kad štai kaimynės sūnus, buvęs kolega ar brolio anūkas išvažiavo svetur…
– Iš tikrųjų, statistika, kurią šiandien pateikia „Eurostat“ agentūra arba Statistikos departamentas, man atrodo tikrai drastiška. Lietuva nuo 1992 m. iki 2016 m. neteko daugiau nei 800 000 šalies gyventojų. Mūsų netektis artėja prie milijono. Šalies demografai yra paskaičiavę, kad lietuvių tauta išnyks per 200 metų.

– Ką daryti?
– Visų pirma, turime ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko ir, antra, turime imtis veiksmų, kad Lietuva netaptų dykuma.

VS

Vydūnas Sadauskas

– Juk niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje vieni mažiausių atlyginimų, vienos mažiausių pensijų ir štai dabar, po mokytojų streiko, sužinojome, kad mūsų mokytojų atlyginimai, pasirodo, mažesni net už Rumunijos pedagogų. Kokių priemonių Jūs imtumėtės ir kaip spręstumėte šiuos klausimus?
– Pagrindinis dalykas, ko šiandien turėtų imtis Seimas, Vyriausybė, o pagaliau, ir Prezidentė, tai – skirti didžiausią dėmesį gyventojų pajamų ir atlyginimų didinimui. Juk kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos? Manau, pagrindinė priežastis yra ta, kad jie neuždirba tiek, kad savo šalyje galėtų oriai gyventi. Antroji priežastis – Lietuvos žmonės nesijaučia esantys savo šalies šeimininkai. Ir todėl šiandien būtent Londonas yra antrasis miestas po Vilniaus, kuriame gyvena daugiausiai lietuvių. Ne Kaunas ar Klaipėda, o kitos valstybės miestas.

– Ar galima būtų, Jūsų manymu, šią situaciją pakeisti? Ir kaip?
– Galima. Galiu tai paliudyti savo pavyzdžiu. Ta pati „Eurostat“ agentūra jau 2011 m. skelbė, kad gyventojų mažės ne tik Lietuvoje, bet ir Vilniuje. Agentūros teigimu, Vilniaus gyventojų taip pat turėjo sumažėti iki 520 000. Tačiau pažvelkime, kokia situacija yra šiandien: Vilnius – vienintelis didmiestis iš trijų Baltijos šalių sostinių, kur gyventojų ne mažėja, o daugėja. Todėl tokį patį rezultatą, aš neabejoju, galima pasiekti ir Lietuvoje: kad mūsų gyventojai galėtų susikurti orų gyvenimą čia, savo gimtinėje, o ne už jūrų marių.

– Išvažiuojantys lietuvaičiai skundžiasi ne tik mažu darbo užmokesčiu, bet ir mikroklimatu darbe: jie nesijaučia gerbiami ir vertinami darbdavio, nesijaučia saugūs. Nors atsidūrę kitoje šalyje mūsų tautiečiai garsėja kaip darbštūs, drausmingi ir sąžiningi.
– Sutinku. Lietuvių tauta būtent tokia ir yra, bet vis tiek emigruoja. Ir, kaip minėjau, pirmoji priežastis, be abejo, yra mažos pajamos, žmonės negauna deramo atlyginimo už savo darbą. O antroji priežastis – darbdavio požiūris. Žinoma, Lietuvoje yra puikių įmonių ir puikių darbdavių, tačiau šiandien visgi to žmogiško ir pagarbaus požiūrio vienas į kitą mums Lietuvoje apskritai trūksta. Imkime, tarkim, santykius tarp kaimynų arba santykius bendruomenėje –
jie dažnai grindžiami keistu konkuravimu, agresyviu elgesiu, apkalbomis. Ir taip yra visuose visuomenės sluoksniuose: jeigu kas suklydo ir suklupo, užuot padėję jam atsikelti, daugelis savo replikomis, pastabomis dar labiau tą žmogų gniuždo. Ir tai taip pat yra labai svarbi priežastis, kodėl Lietuvos žmonės nesijaučia savo šalyje gerai.

– Kokia išeitis?
– Pradėti reikia nuo valdžios. Kaip minėjau, Lietuvos gyventojų sumažėjo vos ne trečdaliu, bet mūsų Seime nuo pat Nepriklausomybės pradžios kaip buvo 141 narys, taip liko ir iki šiol. Maža to, 1992 metais vienas Seimo narys turėjo tik po vieną padėjėją, o šiandien kiekvienas Seimo narys turi jau po keturis padėjėjus! Ar nuo to pagerėjo Seimo darbo kokybė? Ar žmonės pajuto tą pagėrėjimą? Manau, kad ne. Dar blogiau: Seimo darbas netgi suprastėjo, o visuomenės pasitikėjimas Seimo nariais krito ir tebekrinta.

– Mes vis dairomės į kaimynes – Latviją ir Estiją. Kiek ten Seimo narių?
– Estijoje 101 narys, o Latvijoje 100. O ir mūsų nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 metų okupacijos Seimo narių buvo net mažiau nei 100 .

– O kiek tada buvo žmonių mūsų šalyje?
– Tuo metu Lietuvoje buvo 2,5 milijono gyventojų.

– Beveik kaip dabar?
–Taip. Liūdna pripažinti, bet mes tikrai artėjame prie to skaičiaus.

– Šiais metais vėl bus Seimo rinkimai ir vėl bus 141 Seimo narys su keturiais padėjėjais ir vėl ta pati karuselė?
– Žmonės turi atsakingai žiūrėti į rinkimus. Juk jie renkasi savo ateitį. Jie turi mąstyti, ką renka, už ką balsuoja. Lietuvos laisvės sąjunga siūlo visų pirma būtinai pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį ir sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101. Tada mes atitiktume vidurkį, kuris yra kitose Europos valstybėse. Antra: rinkimus turime perkelti iš rudens į ankstyvą pavasarį, maždaug vasarį ar kovo pradžią, tada politikai spės parengti protingą biudžetą. Tokiu būdu bus išvengta 2008 m. „naktinės mokesčių reformos“ atvejų, kai valstybės biudžetas buvo priimamas paskubomis, pažeidžiant daugelio socialinių grupių interesus. Trečia: panaikinti galimybę Seimo nariui kartu būti ir ministru, kad jis negalėtų ir leisti įstatymų, ir būti vykdomosios valdžios atstovu. Be to, tapęs ministru jis jau nebeatstovauja savo rinkėjams. Tikslinga būtų įteisinti ir tai, kad Seimo narys galėtų būti tik dvi kadencijas iš eilės. Ir dar viena pataisa, mano manymu, taip pat labai svarbi: pratęsti Seimo kadenciją nuo ketverių iki penkerių metų.

– Kodėl tai būtų tikslinga?
– Vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių parlamentas renkamas penkeriems metams ir, kaip rodo ilgalaikė tų valstybių praktika, tai tikrai pasiteisina: per ilgesnę kadenciją Seimas spėtų įsigilinti į valstybės reikalus, priimti reikalingus sprendimus ir įstatymus bei sulaukti savo veiklos rezultatų. Tai yra jie turėtų prisiimti atsakomybę už tuos nuveiktus darbus bei priimtus įstatymus. O dabar, kadangi įstatymų įsigaliojimo procedūros trunka gana ilgai, Seimo nariai tiesiog neturi tokių galimybių. Vėl nauji rinkimai. Tada prasideda Seimo narių kaltinimai vieni kitiems: mes gerai pradėjome, jūs netinkamai pabaigėte ir t. t.

– Kokiu būdu šiuos siūlymus įgyvendinti?
– Yra keli būdai. Paprasčiausias ir greičiausias – priimti tokią pataisą Seime. Juk Lietuvos laisvės sąjunga dar prieš trejus metus buvo parengusi šios Konstitucijos pataisos projektą, tačiau tada Seimas tam nepritarė. Todėl po būsimųjų rinkimų, jeigu Lietuvos laisvės sąjunga Seime turėtų pakankamai savo narių, galėtų šią pataisą vėl teikti ir, turėdama daugumą, sėk­mingai ją priimti. Kitas variantas: turėtume skelbti referendumą, kad Lietuvos žmonės pasakytų, ką jie mano šiuo klausimu. Neabejoju, kad tauta pasisakytų už 55 Konstitucijos straipsnio pakeitimą sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Juk Seimo narių mažinimas būtų svarbus dar ir kita prasme: padidėtų konkurencija tarp renkamų Seimo narių, o tai garantuotų geresnę būsimojo Seimo darbo kokybę. Šiandien ypač aktualu, kad įstatymų leidėjas būtų išsilavinęs, protingas, sąžiningas, rūpintųsi ne tik savo parapija, bet matytų visą Lietuvą Europos ir pasaulio kontekste.

Vydūnas SADAUSKAS
LLS_logo (1)


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *