Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 punktu, Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, pakeitimais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) į 2017 metų Vilniaus departamento tiesioginės periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės planą įtraukė ir kaimo turizmo sodybas.

Spartūs integravimosi į Europos Sąjungą procesai vienaip ar kitaip paveikia tam tikras Lietuvos gyventojų grupes, skatina ieškoti naujų veiklos sričių. Viena tokių sričių – kaimo turizmo paslauga, kuria naudojasi vis daugiau žmonių. Kaimo turizmo sodybose žmonės ilsisi, leidžia laisvalaikį, švenčia šventes. Trakų kraštas, esantis netoli nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, kaip istorinis ir kultūros centras, turintis unikalių paveldo ir kraštovaizdžio vertybių, kasmet pritraukia ir ateityje pritrauks daug tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsieniečių.

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Nenuostabu, kad apgyvendinimo paslaugas Trakų rajone ir Elektrėnų savivaldybėje NVSC Vilniaus departamento Trakų skyriaus duomenimis teikia 59 kaimo turizmo sodybos.

NVSC Vilniaus departamento Trakų skyrius primena, kad pagrindinius apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

Asmenys vykdyti apgyvendinimo paslaugų (viešbučių, motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės namų) veiklą gali tik teisės akto nustatyta tvarka gavę leidimą-higienos pasą. Atkreipiame dėmesį, kad kaimo turizmo sodybų, turistinių stovyklų ar nakvynės ir pusryčių paslaugas teikiantiems asmenims leidimo-higienos paso, vykdant šią veiklą, nereikia, tačiau aukščiau minima higienos norma taikoma visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, taip pat ir tiems, kurių vykdomai veiklai nereikia leidimo-higienos paso.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo teikti saugias paslaugas, vartotojui suteikti tikslią, išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, aprūpinimą inventoriumi, supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis. Teritorija turi būti tvarkinga, nušienauta, tamsiu paros metu – apšviesta, teritorijoje esantys įrenginiai – nekeliantys pavojaus. Atkreipiame dėmesį į reikalavimus teritorijai, kai apgyvendinimo paslaugos teikiamos šalia vandens telkinių. Tai aktualu kaimo turizmo sodyboms, nes jei maudymosi vieta nėra įteisinta kaip paplūdimys, apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi pasirūpinti, kad maudymosi vietos būtų pažymėtos, švarios, saugios, o priėjimas prie vandens – neslidus, neklampus ir saugus.

Prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią (pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėn. 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėn. 15 d.) ir maudymosi sezono viduryje paslaugų teikėjas turi atlikti maudymosi vietos vandens mikrobiologinius tyrimus.

Higienos normoje įtvirtinti reikalavimai skirti legioneliozės rizikos mažinimui. Legioneliozė – tai ūmi infekcinė liga, kuri pasireiškia sunkiu plaučių uždegimu ar gripą primenančia infekcija – būdingas karščiavimas, silpnumas, sausas kosulys, raumenų skausmai, gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, viduriavimas, pilvo skausmai. Legionelės plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Palankiausia temperatūra legionelėms daugintis – +20-45 °C, o pH 5,5–9,2, esant pH 2,2 šios bakterijos išgyventų vos 2 minutes. Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C, šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C. Labai svarbu, kad paslaugų teikėjai dėl legionelių profilaktikos atsakingai vykdytų higienos normos reikalavimą – kas 3 mėnesius profilaktiškai pakeltų tiekiamo vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūrą iki 66 °C ir išlaikytų ne mažiau kaip 25 minutes.

Ilgiau nenaudojus karšto ar šalto vandens, rekomenduojama kelias minutes nuleisti vandenį iš čiaupų, dušų, reguliariai juos valyti. Karšto vandens šildytuvuose, kur karštas vanduo nejuda, temperatūra turi būti ne žemesnė nei + 60°C. Jei karšto vandens šildytuvuose vanduo buvo nenaudojamas ilgiau nei savaitę, būtina vandens temperatūrą jame pakelti iki +66°C ir palaikyti apie 1 val. ir tik po to naudoti prausimuisi.

Paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. Jei teikiamos sezoninės paslaugos, tai tyrimą reikia atlikti prieš apgyvendinimo paslaugų teikimo sezono pradžią. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, kai diagnozuojami paslaugų vartotojų susirgimai legionelioze.

Jeigu apgyvendinimo paslaugos teikiamos ne viename pastate, geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologiniai tyrimai legionelėms nustatyti atliekami kiekviename pastate. Tyrimus turi atlikti akredituota (atestuota) laboratorija, tyrimų protokolus būtina saugoti apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje 2 metus. Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, nukenksminimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale (šios higienos normos priedas), kurį privalu saugoti 2 metus.

Daugelyje kaimo turizmo sodybų yra pirtis bei baseinas. Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1482 patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“.

Pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės, taip pat kokybės reikalavimus visų rūšių vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1334 patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, pakeisianti galiojančią šiuo metu. Įsigaliojos šioms higienos normoms atkreipiame dėmesį į reikalavimus legioneliozės profilaktikai.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai turi laikytis teisės aktų, kurie reglamentuoja apgyvendinimo pirčių, baseinų paslaugų teikimą, nes tik taip bus sudaromos saugios sąlygos, nesukeliančios grėsmės vartotojų sveikatai. Kilus klausimams dėl higienos normų nuostatų, taikymo, kviečiame apgyvendinimo paslaugų tiekėjus kreiptis į NVSC Vilniaus departamento Trakų skyrių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 
prie Sveikatos apsaugos ministerijos 
Vilniaus departamento Trakų skyrius

Kaimo turizmo sodybos nuoma Kauno rajone:  Piliaroze.lt