Kūno masės kompozicijos matavimas
Sveikata – fizinė, dvasinė, socialinė gerovė, o ne tik ligų, negalių nebuvimas. Gyventojų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. Didžiausią įtaką sveikatai turi gyvensena ir elgsena (50 proc.), aplinka (20 proc.), genetika (20 proc.), sveikatos priežiūra (10 proc.). Savo sveikata reikia rūpintis ne tada kai susergame, o visą laiką.
Liepos 26-27 dienomis Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės vyko į Lentvario miestą ir gyventojams atliko įvairius matavimus, kurie suteikia žmogui informacijos apie jo sveikatos būklę. Kiekvieną matavimų rezultatą jos žmonėms komentavo ir paaiškino. Jei matavimo rezultatai neatitiko nustatytų normų, buvo rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
Gliukozės tyrimai imant kraujo mėginį iš piršto parodo su gliukozės pakitimais susijusią ligą – cukrinį diabetą. Sergant šia liga sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms.
Lentvaryje visuomenės sveikatos specialistės vykdė 5 matavimus: gliukozės kiekį kraujyje, imant kraujo mėginį iš piršto buitiniu gliukozės nustatymo aparatu, kūno masės analizatoriumi nustatė kūno masės kompoziciją, gyvybinę plaučių talpą mililitrais naudojant sausą spirometrą, pulsoksimetro pagalba vertino deguonies įsisavinimą kraujyje, matavo arterinį kraujo spaudimą.
Gliukozės tyrimai imant kraujo mėginį iš piršto parodo su gliukozės pakitimais susijusią ligą – cukrinį diabetą. Sergant šia liga sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms. Ligos stiprumas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Laiku nediagnozuotas cukrinis diabetas sukelia inkstų nepakankamumą, širdies ir kraujagyslių ligas, regėjimo sutrikimus ar net apakimą. Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems žmonėms yra skirtinga. Sveiko žmogaus normalus gliukozės kiekis kraujyje yra 3,3 – 5,5 mmol/l. Sergant cukriniu diabetu 3,5 – 4 mmol/l jau vertinama kaip per mažas kiekis.
Specialistės matuoja gyvybinę plaučių talpą, kraujospūdį ir kraujo įsotinimą deguonimi
Kūno masės analizatoriumi nustatant kūno masės kompoziciją, gaunami tokie duomenys: kūno svoris, kūno masės indeksas (KMI), kūno raumenų ir riebalų kiekis, visceralinių (vidinių) riebalų lygis, būtinas dienos kalorijų poreikis. Kūno masės indeksas parodo, ar žmogui ne per didelis, ar ne per mažas svoris. Mažiau kaip 18,5 parodo nepakankamą svorį, mitybos nepakankamumą; 18.5 – 24,9 normalus svoris, nėra lėtinių ligų rizikos; 25,0 – 29,9 antsvoris, nedidelė lėtinių ligų rizika; 30,0 – 34,9 I laipsnio nutukimas, padidėjusi lėtinių ligų rizika; 35,0 – 39,9 II laipsnio nutukimas, didelė lėtinių ligų rizika; III laipsnio nutukimas, labai didelė lėtinių ligų rizika. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, 2 tipo cukrinio diabeto, tam tikros lokalizacijos vėžinių susirgimų riziką. Tiek antsvorio, tiek nutukimo atvejais organizme kaupiasi perteklinis riebalinio audinio kiekis. Per didelės riebalinio audinio sankaupos atsiranda tada, kai su maistu gaunamos energijos kiekis viršija mūsų organizmo poreikius – yra per didelis ir neišeikvojamas fizinio aktyvumo pagalba.
Gyvybinė plaučių talpa – tai oro kiekis, kurį galima maksimaliai iškvėpti po maksimalaus įkvėpimo. Tipinės vertės jauniems vyrams ~ 5 l, moterims ~ 3,5 l. Vyresniems žmonėms vertės yra mažesnės. Išmatavus gyvybinę plaučių talpą, galima ne tik apskaičiuoti kiek litrų oro telpa į plaučius, bet taip pat pastebėti ir nustatyti tokias ligas kaip bronchų astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Beveik kas trečias žmogus, turintis aukštą arba padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, nes nejaučia jokių pasekmių, neįvertina savo kartais keistos savijautos, neturi namuose prietaiso, kuriuo matuojamas kraujospūdis.
Pulsoksimetro pagalba vertinamas deguonies įsisavinimas kraujyje (saturaciją) ir pamatuojamas pulsas. Normalus deguonies saturacijos lygis kraujyje turėtų būti ~95–100 %. Normalus pulsas ramybėje yra apie 60–80 susitraukimų per minutę.
Beveik kas trečias žmogus, turintis aukštą arba padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, nes nejaučia jokių pasekmių, neįvertina savo kartais keistos savijautos, neturi namuose prietaiso, kuriuo matuojamas kraujospūdis. Todėl žmonės, kurie rūko, vartoja alkoholį, turi antsvorį ar yra vyresnio amžiaus, turi reguliariai matuotis kraujo spaudimą. Normalus kraujospūdis yra 120/80 – 129/84 mm/Hg; aukštas normalus 130/85 – 139/89 mm/Hg.
Visuomenės sveikatos specialistė komentuoja tyrimo rezultatus
Gyventojų patogumui pirmąją ir antrąją dienomis renginiai vyko skirtingose miesto vietose – Bažnyčios gatvėje ir Klevų alėjoje. Antrąją matavimų dieną darbas vyko kartu su Nacionaliniu kraujo centru Lentvario kultūros rūmuose, tad miestiečiai galėjo ne tik sužinoti apie savo kūną ir kai kuriuos sveikatos rodiklius, bet ir padovanoti kraujo.
Susitikimai su bendruomene sulaukė daug dėmesio ir per dvi dienas biuro darbuotojus aplankė 120 Lentvario miesto gyventojų nuo 14 iki 88 metų amžiaus. Tokios Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro akcijos numatomos ir kitose rajono seniūnijose.
Nuoširdžiai dėkojame Lentvario miesto seniūnijai ir Lentvario kultūros rūmams už bendradarbiavimą.
Sveiki žmonės – laiminga visuomenė!
Aistė Kalašnikovaitė ir Rita Bandzevičienė
Visuomenės sveikatos specialistės
Nuotraukos autorių
