Informacija miško savininkams

Parašyta: 2019-08-14 | Kategorija: Gamta, Naujienos, Trakai |

 

Valstybinė miškų tarnyba informuoja miško savininkus dėl pastaruoju metu pablogėjusios sanitarinės miškų būklės. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo, kad 2018 metais yra aktyvesnis medžių džiūvimas nei per keletą ankstesniųjų. Tam didžiausią įtaką turėjo 2017 metais už klimatinę normą žymiai didesnis kritulių kiekis, o 2018 metais – ilgalaikės sausros ir kaitros, pasiekę net stichinį lygį.

 

Pušynuose šiais metais užfiksuota atvejų, kai pušys nudžiuvo grupėmis po 10–50 medžių. Pažeidimai nustatyti Kauno, Trakų, Varėnos, Vilniaus regionuose. Kaltininkas – kinivarpoms priskiriamas vabaliukas-viršūninis žievėgraužis (lps acuminatus Eich) Tai mūsų miškų gyventojas, kuris anksčiau rimtesnių problemų nekėlė. Jis kartu su kitais vabzdžiais apnikdavo dėl įvairių priežasčių nusilpusias pušis, pavienes ir po keletą medžių. 2019 metais prognozuojamas jo kenkimo suaktyvėjimas.

Vabalas yra apie 3 mm dydžio. Graužia takus ir vystosi po plona pušų žieve: lajose, šakose, stiebų viršūnėse. Per metus gali išsivystyti kenkėjo 2 kartos (generacijos). Po žieve padėję kiaušinėlius, tie patys vabalai gali dar kartą griaužti takus ir dėti kiaušinėlius, sudarydami ir papildomą seserinę generaciją. Dėl to viršūninis žievėgraužis turi galimybę greitai pasidauginti. Medžiui pavojingas, kai jį masine ataka apninka didelis vabalų kiekis.

Ankstyvose apnikimo stadijose nustatyti medžio pažeidimą labai sudėtinga – medis nekeičia savo išvaizdos ir atrodo lyg sveikas. Vėliau pušies spygliai tampa šviesiai žali, gali po truputį pradėti byrėti. Po to jie gelsta ir tampa rusvai rudi, vėliau visai nubyra. Pažymėtina, kad žievėgraužiai specialiai platina medieną dažantį grybelį, kuris užblokuoja sakų išsiskyrimą prie vabzdžių takų. Kai kenkėjų skaitlingumas mažas ir medžiui pakanka drėgmės, jis pakenkimo vietose gali išskirti sakus ir ten sunaikinti besigraužiančius vabaliukus. Kai kenkėjų skaitlingumas pasiekia kritinę gausos ribą, medžiai nuo jų puolimo apsiginti nebegali.

 Medžių apsaugai nuo šių kenkėjų nėra veiksmingų insekticidų ir jų panaudojimo būdų. Lieka tik laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Laiku kertant, pušyse būna apnikta tik viršūninė dalis, o kamblinė dar sveika. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Juos dar galima pagauti, jei tokius medžius nupjausime, kirtimo atliekas išvešime ar susmulkinsime į skiedras, o vabalų apniktą medieną išgabensime iš miško. Bet šiltuoju metų laiku tai reikia daryti labai operatyviai per 2–3 savaites nuo lajų rudavimo pastebėjimo, ne vėliau. Rudenį, kai atvėsta oras, jaunos kartos vabalai gali likti žiemoti šviežiai nurudusiose lajose. Tų apniktų medžių iškirtimui ir jų liekanų sutvarkymui turime laiko iki pavasario.

Laiku kertant nuo žievėgraužio džiūstančias pušis, gaunama apie 30 procentų techninės žaliavos, likusi mediena padarinė. Tačiau uždelsus su pažeistų medžių kirtimais, medienos kokybė labai sparčiai blogėja dėl mėlynavimo ir balanos puvinio vystymosi. Šiltuoju laiku nuo lajų džiūvimo pradžios per trumpą laiką stiebų mediena virsta malkine: nuo kelių savaičių iki 1,5 mėnesio. Patiriami nuostoliai. Tačiau blogiausia, kad suvėlinus kirtimus, jaunos kartos vabalai išplinta į sveiką mišką, sudarydami žievėgraužių plintančius židinius.

Viršūninių žievėgraužių apniktų medžių savalaikis iškirtimas nėra totalinis miško naikinimas. Apnikti medžiai tikrai jau nebegalės augti ir nudžius. Bet laiku juos iškirtus, ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima sustabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnę naudą.

Daugiau informacijos apie miško kenkėjus galima rasti www.amvmt.lt → Miško sanitarinė apsauga → Kenkėjų paieška → Viršūninis žievėgraužis.)

Primename, kad visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie užsiima medienos ruošos ir perdirbimo darbais, privaloma laikytis miško sanitarinės apsaugos taisyklių.

 Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrių, adresu: Vytauto g. 53, Trakuose.

Telefonai pasiteirauti: 8 693 35 217 arba 8 612 57 429. Tai pat informuojame kad pasikeitė miško savininkų priėmimo grafikas. Konsultuojame antradieniais 9.00-12.00 ir 12.45-18.00 ir penktadieniais 7.00-12.00 ir 12.45- 14.45.

 

Valstybinės miškų tarnybos inf.

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *