IŠ „TRAKŲ ŽEMĖS“ LAIKRAŠČIO ISTORIJOS

Parašyta: 2017-10-04 | Kategorija: ISSN 2538-6581, Naujienos, Trakai |
  1. SĄJŪDŽIO PERIODIKA

Sąjūdžio periodika buvo svarbus įrankis kovoje už Lietuvos  nepriklausomybę, skleidžiant Sąjūdžio idėjas. Kaip teigia Romas Batūra, Lietuvos sąjūdžio spauda kartu su gausiais mitingais bei kita veikla daug prisidėjo prie sovietinio režimo silpninimo, o talkinant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui – prie sovietinės imperijos sugriovimo, demokratijos plėtimo pasaulyje. Autorius taip pat rašė, jog Sąjūdžio spauda užėmė svarbią vietą išsivaduojant iš sovietinės imperijos, tame ir glūdi Lietuvos sąjūdžio spaudos tarptautinė reikšmė.[1] Periodikoje buvo „spausdinama kritinių korespondencijų ir straipsnių, kuriuose buvo atskleidžiami centrinės ir vietinės valdžios bei partinių veikėjų darbo trūkumai, klaidos, smerkiama jų vykdoma politika, siūloma iš darbo atleisti konkrečius pareigūnus“[2]. „Tai buvo tikras laisvės sprogimas“[3], –  sakė Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas apie laisvą Sąjūdžio spaudą. Taigi tuometinė periodika – svarbūs rašytiniai dokumentai, liudijantys lietuvių poziciją okupantų atžvilgiu, nušviečiantys tų dienų nuotaikas ir įvykius.

Žurnalistikos enciklopedijoje teigiama, jog iš pradžių pasirodė legalūs ir pusiau legalūs informaciniai lapeliai, laikraštėliai, kiti demokratinės pakraipos spaudiniai, kuriuos leido neformalios inteligentijos, jaunimo, studentų, moksleivių grupės. Po to, kai 1988 m. birželio 3 d. buvo sudaryta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įvairiose Lietuvos vietose ėmė reguliariai eiti jos leidiniai. Birželio 13 d. išėjo 2 puslapių rotatoriumi spausdintas nedidelės apimties leidinys „Informacinis pranešimas“ ir jo tęsinys – 4 puslapių laikraštis „Sąjūdžio žinios“. Tai buvo pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, nuo 39-ojo numerio – jo Seimo tarybos leidinys. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais pradėjo eiti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno politechnikos instituto grupės biuletenis „Kvieslys“, Kauno zonos leidinys „Kauno aidas“, Alytaus miesto leidinys „Alytaus sąjūdis“, Panevėžio grupės nedidelės apimties laikraštis „Sąjūdžio žodis“.[4] Monografijoje „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje“ rašoma, kad iki 1988 m. pabaigos pasirodė daugelio miestų ir rajonų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tarybų leidiniai, o 1989 m. tokio pobūžio biuletenius, laikraščius bei kitokius periodinius leidinius turėjo beveik visi Lietuvos miestai ir rajonai[5].

Tarp Persitvarkymo sąjūdžio leidinių 1988 m. rugsėjo 16 d. 100 000 egzempliorių tiražu buvo pradėtas leisti visai Lietuvai skirtas biuletinis  „Atgimimas“, kuris po metų tapo savaitraščiu. „Atgimimas“ buvo leidžiamas ne tik rusų kalba, bet ir brailio raštu[6]. Iš Sąjūdžio spaudos kilęs ir dabartinis dienraštis „Respublika“, leisti pradėtas 1989 m. rugsėjo 16 d.  Sąjūdžio leidiniuose plačiai buvo rašoma apie Sąjūdžio renginius, straipsniuose buvo kritikuojama centrinės ir vietinių valdžių darbas, smerkiama jų vykdoma politika, buvo rašoma apie kituose leidiniuose skelbiamą klaidingą informaciją.

 

  1. SĄJŪDŽIO SPAUDA TRAKŲ RAJONE: „TRAKŲ ŽEMĖS“ IR „VORUTOS“ PUBLIKACIJŲ ANALIZĖ

Iki Sąjūdžio Trakų rajone ėjo tik vienas laikraštis – „Spartuolis“, kuris nuo 1988 m. vadinamas „Galve“. Šis laikraštis leidžiamas nuo 1943 m. spalio 15 d. pradėtas leisti kaip sovietų partizanų laikraštis, platintas rytų Lietuvoje. Vėliau buvo komunistų partijos Trakų rajono komiteto ir sovietų valdžios laikraštis. Šis leidinys keitė pavadinimus – pradžioje vadinosi „Partizanų šūkis“, „Trakiečių šūkis“, „Pergalės vėliava“, „Spartuolis“ ir 1988 m. tapo „Galvė“.[7] Pasklidę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio leidiniai paskatino rajonų žurnalistus drąsiau ir kritiškiau įvertinti esamą rajonų spaudos padėtį. Ryžtingi rajonų redakcijų kolektyvai 1988 m. atsisakė „komunistinių“ pavadinimų, nors jie tebebuvo Lietuvos kompartijos ir Liaudies deputatų tarybos leidiniai <…> Trakų rajono „Spartuolis“ nuo 149  numerio pavadintas „Galve“.

Nuo 1988 metų  Trakų rajone aktyvią veiklą pradėjo Lietuvos sąjūdžio grupelės. Apie Sąjūdžio veiklą ir tuometinį persitvarkymą drąsiau rašyti pradėjo ir laikraštis „Galvė“. Šio laikraščio redakcija buvo viena iš pirmųjų Lietuvos rajonų redakcijų „pradėję „klibinti“ kompartijos sudarytą rajonų spaudos sistemą“.[8]

2.1. „Trakų žemė“- vienas pagrindinių Sąjūdžio laikraščių

Vykstant pertvarkai Lietuvos politiniame, visuomeniniame, ekonominiame gyvenime Trakų rajone vieno laikraščio („Galvės“), leidžiamo nuo pokario laikotarpio, buvo per maža. Laisvo žodžio poreikis tuo laikotarpiu buvo kiekviename regione. Tuo laikotarpiu Trakų rajone ir  buvo įkurta  „Trakų žemė“. Romas Batūra rašė, kad „Trakų žemė“ buvo vienas pagrindinių Sąjūdžio spaudos leidinių 1989 m. pabaigoje – 1990 m. pradžioje, Sąjūdžiui savo veikla išeinant į Nepriklausomybės paskelbimo tiesiąją.[9] Žurnalistikos enciklopedijoje rašoma, kad „Trakų žemė“ – Rytų Lietuvos mėnraštis, leistas nuo 1988 m. spalio 19 d. iki 1995  m. Trakuose.[10] 1988-1990 m. ėjo kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono tarybos leidinys. Pirmasis „Trakų žemės“ laikraštis, surinktas rašomąja mašinėle ir daugintas kopijavimo aparatu „Era“. Suprantama, kad kokybė nebuvo gera, klaidos buvo redaguotos tiesiog rašikliu. Tačiau nors ir blankesnės išvaizdos, tokie periodiniai leidiniai buvo labiausiai skaitomi Lietuvos gyventojų – žmonės reikėjo laisvo, necenzūruoto spaudos žodžio[11]. „Trakų žemę“ nuo 2 iki 17 numerio laikraštį spausdino Trakų spaustuvė , vėlesnius – Alytaus spaustuvė.

 „Trakų žemės“ pirmajame numeryje leidinys pristatomas kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono koordinacinio centro leidinys. Jis buvo išleistas biuletenio formatu. Laikraštį buvo bandoma leisti lenkų kalba, deja, nepasitvirtino prognozės, kad čia gyvenantys lenkai savo gimtąja kalba skaitys Sąjūdžio naujienas. Vėliau šis leidinys išaugo į  rajoninį laikraštį ir leidžiamas iki šiol.

Iki nepriklausomybės atkūrimo laikraščio „Trakų žemė“ redkolegija laikraštį leido ne periodiškai. 1988 m. išėjo 2 numeriai, 1989 m. – 3 numeriai, 1990 m – 1 numeris.

„Trakų žemės“ steigėjas Juozas Vercinkevičius prisiminė, kad Lietuvai tuo metu buvo paskelbta ekonominė blokada ir nebuvo popieriaus. Popierius buvo skiriamas tik valdiškiems leidiniams. Sąjūdžio leidiniams popieriaus galėjo skirti Sąjūdžio Seimo taryba, tačiau „Trakų žemė“ tuo beveik nepasinaudojo. Kadangi „Trakų žemę“ spausdino Trakų spaustuvė, tai buvo naudotasi popieriaus atliekomis, kurios atlikdavo nuo kitų laikraščių. „Oficialiai to popieriaus nebuvo, o praktiškai jį naudojome“, – teigė J. Vercinkevičius. Už tai J. Vercinkevičius dėkojo spaustuvės direktoriui, trakiškiui, spaustuvininkui Algiui Markėnui.[12]

Kiekvieno Sąjūdžio laikotarpiu leisto leidinio populiarumas bei aktualumas priklausė  ne tik tam tikrų istorinių aplinkybių, bet ir darbuotojų profesionalumo, sugebėjimo objektyviai perteikti aktualijas, atidumo vietos gyventojų interesams. Sovietmečiu komunistinei valdžiai nepatiko, jei redakcijos kolektyvas fiksavo vietos įvykius, informavo skaitytojus apie svarbiausias krašto gyvenimo realijas, o Sąjūdžio laikotarpiu – atvirkščiai, – persitvarkymo procesas sudarė sąlygas viešumui, buvo skatinamas atviras dialogas su skaitytojais, rašoma apie vietos problemas, viešai reiškiama asmeninė nuomonė, kalbama apie istoriją, skatinimas tautos aktyvumas. Tad paprastai redakcijos kolektyvai buvo sudaryti iš aktyvių vietos visuomenės veikėjų, mokytojų, kultūros atstovų.

1990 m. spalio 26 d. buvo sudaryta laikraščio „Trakų žemė“ steigimo sutartis, kurią pasirašė laikraščio redakcija: Kazimieras Šliužas, Rasa Nevarienė, Stasys Jucevičius, Aušra Vercinkevičiūtė ir Juozas Vercinkevičius. Sutartis notaro patvirtinta lapkričio 14 d.  1990 m. buvo paruošti laikraščio įstatai, kuriuos sudarė programa, tikslai, redakcija, finansinė, ūkinė veikla, įstatų pakeitimai. Įstatai skelbia, kad laikraščio tikslas – nušviesti rajono politinį, ūkinį, kultūrinį gyvenimą. Įstatai numato, kad laikraštis platinamas Trakų rajone ir kituose Lietuvos rajonuose, prenumeruojamas Trakų rajone.[13] Iki sudarant šiuos dokumentus, „Trakų žemė“ buvo leista Sąjūdžio aukų lėšomis ir dalijama už dyką Sąjūdžio renginiuose, o pasirašius dokumentus „Trakų žemę“ jau buvo galima prenumeruoti.

Nuo šeštojo „Trakų žemės“ numerio, kuris išėjo 1990 m. gruodžio 22 d., laikraštis pristatomas kaip nepriklausomas Trakų rajono laikraštis, kurio tikslas – „…atspindėti gyvenimą tokį, koks yra, o ne tokį, koks atrodo užimantiems padėtį visuomenėje…“[14] Laikraštyje nurodoma, kad „Trakų žemė“ bus savaitraštis, leidžiamas penktadieniais, nurodomos prenumeratos, pardavimo ir reklamos kainos, ir primenama, kad nepriklausomas laikraštis gyvuos tik tada, jei juo pasitikės skaitytojai. Prenumeratos kaina mėnesiui buvo 0.60 rb, ketvirčiui – 1,80 rb, pusmečiui – 3,60 rb, o vienuolikai mėnesių – 6,60 rb. Šiame numeryje informuojama, kad kol kas laikraštis teikia tik vieną paslaugą –  skelbimus, kurie pigiausi. Užuojauta, padėka ar sveikinimas kainavo 15 rublių, o kito pobūdžio skelbimų kaina skaičiuota pagal kvadratinius centimetrus arba atsižvelgiant į žodžių skaičių.

Kai kurios žinutės atskleidžia, kad laikraščio finansinė padėtis nebuvo gera, trūko pinigų įsigyti elementariausių dalykų. Vienoje žinutėje „Trakų žemės“ redakcija dėkoja Sąjūdžio Trakų rajono tarybai, parėmusiai „Trakų žemę“ materialiai, o vienos įmonės administarcijai – už padovanotą spausdinimo mašinėlę ir užuolaidas. Skaitytojai vis raginti paremti rajono laikraštį.

Sąjūdžio laikotarpiu labai daug autorių rašančių į „Trakų žemę“, straipsnius, kurie bus publikuojami, buvo sunku ir atrinkti. Tuo metu buvo rašoma nesitikint, kad už tai bus sumokėta. O redakcija niekam ir nemokėjo, nes net ir norint būtų sunku tai padaryti. Visa  Sąjūdžio spauda išsilaikė iš aukų.  Įvairių susirinkimų, mitingų  metu laikraščiai buvo parduodami. Ir spaustuvei ir platintojams mokėdavo savininkas, todėl lėšas reikėdavo susirinkti patiems. Ką tik pradėtam leisti laikraščiui buvo sunku konkuruoti su Trakuose jau nuo seno leista „Galve“.[15]

 Pirmųjų dviejų Trakų žemės laikraščių redakcinę kolegiją sudarė 4 asmenys, rajono Sąjūdžio judėjimo aktyvistai: redaktorė Asta Kanclerienė, Jonas Valiukas, Algimantas Stankevičius, Birutė Lisauskaitė. Žurnalistinį darbą buvo dirbę tik A. Kanclerienė ir J. Valiukas. Jie dirbo Trakų rajono laikraštyje „Spartuolis“. Viename straipsnių J. Valiukas atskleidė, kad yra Žurnalistų sąjungos narys. Tai, kad A. Kanclerienė ir J. Valiukas buvo žurnalistai, juntama ir iš profesionalių straipsnių, vaizdingų reportažų.  Kiti redakcinės kolegijos nariai – A. Stankevičius, B. Lisauskaitė, – dirbo paminklosaugos srityje. Veikiausiai todėl pirmuose dviejuose laikraščio numeriuose nemažai dėmesio skirta ekologijos ir paminklų apsaugos temoms.

Birutė Lisauskaitė buvo Trakų miesto paminklosaugos grupės narė, kuri buvo įkurta 1988 m. balandžio 12 d., kai Elektrėnų kultūros namuose įvyko Sąjūdžio aktyvistų ir visuomenės susitikimas su Lietuvos respublikos bei rajono vadovais, kuriame buvo svarstomas Trakų istorinio miesto klausimas, siekiant išsaugoti jį kaip labai svarbų ir brangų Lietuvai istorinį paminklą.[16]

Nuo trečiojo „Trakų žemės“ numerio redakcinė kolegija jau visai kitokia – redaktorius Kazys Šliužas, o redakcinę kolegiją sudarė Juozas Janonis, Aleksandras Klumbys, Rimvydas Survila, Stasys Markevičius. Žurnalistinį darbo patirties turėjo tik redaktorius.  A. Klumbys dirbo Lietuvos elektrinėje ekonomistu, R. Survila – Vievio paukštyne vyriausiuoju zootechniku. S. Markevičius buvo girininkas, o Juozas Janonis – elektrikas Vievio paukštyne. Visi priklausė Trakų rajono tarybos sekretoriatui, užsiėmė aktyvia veikla skleidžiant Sąjūdžio idėjas, steigė  iniciatyvines Sąjūdžio grupes. Pirmoji Sąjūdžio rėmino grupė susikūrė Vievio paukštyne, kur dirbo J. Janonis ir R. Survila.

  1. Janonis, A. Klumbys, J. Valiukas 1988 metais rugsėjo 8 d. buvo išrinkti Sąjūdžio rėmimo grupės nariais.

1988 m. rugsėjo 14 d. Trakų kultūros namuose įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio miesto steigiamasis susirinkimas, kuriame pirmininkavo J. Vercinkevičius, B. Lisauskaitė, S. Markevičius, A. Stankevičius buvo išrinkti demokratiniais pagrindais sukurtos tarybos nariais.

1988 m. spalio 6 d. Trakų miesto vykdomojo komiteto patalpose įvyko pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono įgaliotinių susirinkimas, kuriame buvo išrinkti delegatai į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimą. Į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimą išrinktas A. Klumbys (Elektrėnai), delegatais į suvažiavimą – J. Janonis (Vievis), Romualdas Lankas (Trakai), R. Survila (Vievis), Danutė Verbilienė (Elektrėnai), J. Vercinkevičius (Trakai).[17]

 

  • 2. „Trakų žemės“ publikacijų tendencijos

Iki 1990 m. dauguma komunistinių laikraščių laikėsi komunistų partijos nustatytų reikalavimų: jie buvo vienodos apimties, nurodyto formato, vienodo periodiškumo bei „ištikimos linijos“. Sąjūdžio leidiniai šių reikalavimų nesilaikė, juose pasisakoma prieš laikantis „ištikimos linijos“ iškraipomus faktus ir pateikiamas klaidingas žinias, vėliau rašoma apie Sąjūdžio renginius, spausdinama daug kritinių straipsnių, kuriuose atskleidžiami šalies ir vietinių valdininkų darbo trūkumai, akcentuojami vietinės reikšmės įvykiai. Tokie necenzūruoti, aprašantys aktualius vietos bendruomenei momentus straipsniai buvo naujiena, tad jų poreikis buvo didžiulis.

„Trakų žemėje“ daug dėmesio buvo skiriama gamtos apsaugos, paminklosaugos klausimams. Antrajame numeryje paskelbta išsami publikacija „Trakai: Ekologija, paminklų apsauga, socialinės problemos“. Algimantas Stankevičius straipsnyje teigė, kad miestas išgyvena krizę, nes beveik nerestauruojami senieji miesto pastatai, per 500 šeimų laukia butų eilėse, užteršti ežerai. Straipsnyje „Naujas kaimas prie Galvės“ kritikuojamas kolūkio pirmininkas, kurio sodyba pastatyta apsauginėje Galvės ežero zonoje. Prie straipsnio pridėtame išraše iš protokolo teigiama, kad projektuojant gyvenvietes būtina įvertinti funkcinius landšaftinius, ekologinius ir paminklosaugos ypatumus vietovėse. Kitame straipsnyje svarstoma apie tai, kokią įtaką Trakų miesto gamtai ir ekologijai gali daryti Trakuose planuojamas statyti rekreacinio kaimo tipo kompleksas „Inturistas“. Prie šios temos grįžtama ir kituose „Trakų žemės“ numeriuose. Leidinyje taip pat išspausdintas muziejaus archeologės B. Lisauskaitės straipsnis apie Joną Nepomuko koplytstulpį, saugomą Trakų istorijos muziejuje, ir pasvarstymai apie šio koplytstulpio atstatymą. B. Lisauskaitė straipsnyje „Bet amžiai bėga“  išsakė savo rūpestį ir dėl nykstančios Bernardinų vienuolyno kalvos. Laikraštyje išspausdinta 23 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų miesto tarybos pasiūlymai dėl Trakų nacionalinio parko.

„Trakų žemėje“ taip pat spausdinta daug skelbimų, rezoliucijų, kreipimųsi. Viename Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono koordinacinio centro kreipimesi  rašoma, kad „…Sąjūdžio tikslas – paspartinti XIX sąjunginės partinės konferencijos nutarimų įgyvendinimą. Sąjūdį pagimdė persitvarkymas. Jei ne tai – šiandien tebegyventume stagnacijos laiku…“.[18] . Kreipimesi rašoma apie atsiradusią galimybę sužinoti anksčiau slėptą tiesą, raminami čia gyvenantys kitataučiai žmonės, kad į Sąjūdžio judėjimą įsileidžiami visų tautybių žmonės, kad Sąjūdžio veikloje kviečiami dalyvauti visų tautybių žmonės, visų tautybių piliečiai, „… kurie nėra abejingi mūsų rajono ateičiai, demokratijai, viešumui. Juk jiems taip pat čia teks gyventi, dirbti ir kurti. Visi privalome mylėti Trakų žemę, pasitikėti vieni kitais…“[19], ir kvietė į Sąjūdį įsilieti visus rajono gyventojus. Spausdinta įvairių skelbimų, kurie informavo apie vyksiančius suvažiavimus, mitingus, piketus.

Dažnai straipsniuose kritikuoti konkretūs asmenys. Vitos Bokštaitės straipsnyje „Ir vėl druska“ išsakoma kritika Komunalinių įmonių kombinato direktoriui A. Zaleckui, kuris leido druska nubarstytą sniegą versti į ežerus, taip juos teršdamas. Salva Andrulienė žinutėje „Ar žinote, kad“ kritikavo Trakų rajono VRS viršininką A. Kareivą, kuris savo keturių kambarių butą išmainė į dviejų su Trakų gastronomo vedėja N. Slapšinskiene. Autorė straipsnyje akcentavo, kad yra šeimų, vargstančių per mažuose būstuose, ir piktinosi, kad nerodoma iniciatyva socialiniam teisingumui atstatyti.

 „Trakų žemėje“ buvo spausdinti patriotinio, pamokomojo pobūdžio straipsniai. Patriotizmo kupinas A. Kanclerienės reportažas „Trispalvė – salos pilyje“, iliustruotas E. Juodviršio nuotrauka, vaizduojančia vėliavos iškėlimą Trakų pilyje[20],  žinutė „O būna ir taip“ atskleidžia, kad  apie vėliavos kėlimo iškilmes buvo skelbta skelbime, kuris buvo pakabintas skelbimų lentoje, tačiau  buvo nuplėštas. „Žmogau, suprask, plėšydamas skelbimus persitvarkymo nesustabdysi“[21], – moralizuojama žinutėje.

Julius Jurgaitis straipsnyje „Ar moki Tautišką giesmę“ džiaugėsi, kad Elektrėnų choruose vėl gausėjo daininkų. Autoriaus nuomone, žmones į chorus atvedė Sąjūdžio idėjos. „Tautiška giesmė mūsų rajone turi skambėti plačiai, šiltai ir galingai“, – rašė J. Jurgaitis[22]

Po 47-rių metų pertraukos pirmą kartą minint Vasario 16-ąją trečiajame numeryje išspausdinta publikacija „Tautos jėga vienybėje“. Trumpoje publikacijoje atskleidžiami esminiai Lietuvos istorijos bruožai ir džiaugiamasi, kad po 47 metų Lietuva vėl naujai atgimė.

Laikraštyje spausdintos ir korespondencijos apie įvairių organizacijų veiklą. Informuota, kad Lietuvoje įkurta pirmoji Lietuvos žaliųjų organizacija, vėliau papildyti šios organizacijos gretas pakviesti ir Trakų rajono gyventojai. Pasakojama apie klubo „Tremtinys“ veiklą. Per visą puslapį išspausdinta klubo pirmininko Stasio Matulionio kalba, pasakyta steigiamajame susirinkime. Pirmininkas kvietė visus tremtinius susibūrus į klubą bandyti spręsti visus tremtinių klausimus.

 „Trakų žemėje“ polemizuojama su Trakų rajone gyvenančiais lenkais. Per du puslapius spausdinama medžiaga apie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono tarybos susitikimą su Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono tarybos nariais. Publikacijose aptariamos trikalbystės  (lietuvių, rusų, lenkų) Trakų rajone ir pilietybės problemos, lenkų nerimas, ar turės sąlygas normaliai gyventi atkūrus Nepriklausomybę. Publikacijose pasisako Trakų rajono Sąjūdžio aktyvistai, visuomenėje aktyvūs žmonės. Taip pat spausdinamas profesoriaus Bronislovo Genzelio šviečiamasis straipsnis apie tautą ir suverenitetą. Laikraštyje skiriama vietos patriotiniams eilėraščiams ir gamtininkų nuomonei, kurie nerimauja, kur virš Trakų žemeje lizdą galėtų susisukti į Raudonąją knygą įtrauktas, iš šiltųjų kraštų sugrįžęs juodasis busilas.

Leidinyje taip pat daug dokumentinės medžiagos. Spausdinami J. Valiuko, Prano Malecko prisiminimai apie pokario ir gyvenimo Tarybų sąjungoje laikotarpį. Genovaitės Ašakienės ir iš laikraščio „Tremtinys“ perspausdintame Liudo Dambrausko straipsnyje rašoma apie gyvenimą tremtyje, o šalia straipsnių išspausdinta lentelė su duomenimis apie 1940-1953 m. genocido Lietuvoje aukas. Spausdinti partizano Kazio Kalantos, poeto, kurį laiką gyvenusio ir bendradarbiavusio su „Galve“ Stasio Stacevičiaus[23], tremtinio Alekso Sabonio eilėraščiai tremties tematika.

„Trakų žemėje“ spausdintomis publikacijomis buvo siekiama patarti skaitytojams, už kokius deputatus reikia balsuoti. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono rėmimo grupių komunistų atviro partinio susirinkimo, įvykusio lapkričio 4 ir 9 dienomis, rezoliucijoje drąsiai įvardinti kandidatai, kurių nesiūloma rinkti į rajono komitetą. Toliau išvardinti siūlomi kandidatai, kurie palaikė Sąjūdžio idėjas. Tarp jų ir būsimas „Trakų žemės“ redaktorius J. Vercinkevičius.

Kęstučio Čeponio straipsnis atskleidžia, kad Lietuvos tarybos socialistinės respublikos aukščiausiosios tarybos deputatų rinkimuose Trakų rajone buvo palaikomas V. Landsbergis. Už jį buvo stipriai agituojama, surengtas agitacinis žygis, dalinti agitaciniai lapeliai, kabinti skelbimai, agitatoriai aplankė net vienkiemius, tačiau jis nesurinko daugiau kaip pusės visų registruotų rinkėjų balsų. Autorius publikacijose suabejojo, ar rinkimuose „viskas buvo švaru“, jo manymu, jei rinkimai būtų vykę pagal naują rinkimų įstatymą, tai V. Landsbergis būtų išrinktas deputatu jau pirmajame ture.[24]

Laikraštyje būta ir pramogų. Viename „Trakų žemės“ numerių, remiantis užsienio spauda, publikuotas testas „Ar mokate draugauti?“.

„Trakų žemėje“ publikuoti įvairaus žanro rašiniai: interviu, žinutės, apžvalginiai, probleminiai straipsniai, reportažai.

Šaltinis: Virginija Kirkilienė, Žurnalistikos bakalauro ištęstinių studijų programos, IV kurso, II grupės studentė, SĄJŪDŽIO SPAUDOS ISTORIJA TRAKŲ RAJONE, kursinis darbas, Vadovas dr. Egidijus Jaseliūnas, Vilnius, 2011


Nuo redakcijos. Virginija Jacinavičiūtė Kirkilienė  dirba „Elektrėnų kronikos“ laikraščio redaktorės pavaduotoja


 

[1]                           BATŪRA, Romas. Siekiant nepriklausomybės, Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988-1991, I dalis,  Vilnius, 2005 m., p. 9.

[2]                             Žurnalistikos enciklopedija, p. 439

[3]                           Už Laisvę, „XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę,  Lietuvos Sąjūdis – tai mūsų nepriklausomybė ir dvasinis atsinaujinimas, [interaktyvus], [žiūrėta 2010 m. lapkričio 26 d.], prieiga per internetą: < http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20080606/uzlaisve_02.html>

[4]                             Žurnalistikos enciklopedija, p. 438

[5]                             Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje, Monografija, Vilnius, 2000 m., p. 3

[6]                             URBONAS, Vytautas. Lietuvių periodinė spauda, Atgavus Nepriklausomybę, Vilnius, 1995 m., p.140

[7]                           VERCINKEVIČIUS, Juozas. Kur dunkso Trakų pilys, p. 205.

[8]                           Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje, Monografija, 2000 m., p.48.

[9]                           BATŪRA, Romas. Siekiant nepriklausomybės, Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988-1991, I dalis,  Vilnius, 2005 m., p.16.

[10]                          Žurnalistikos enciklopedija, p.524

[11]                             BURNEIKIENĖ, Genovaitė. Lietuvių periodikos struktūros pokyčiai (1988-1995 m),  [interaktyvus], [žiūrėta 2010 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga  per internetą: <http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/39/str6.pdf>

[12]                          Interviu su J. Vercinkevičiumi, Priedas Nr.1

[13]                          „Trakų žemės“ savaitraščio įstatai, 1990 m. lapkritis, Trakai

[14]                          „Trakų žemė“ nepriklausomas Trakų rajono laikraštis,  „Trakų žemė“, 1990 m. gruodžio 22 d., Nr 1(6)

[15]                          Interviu su J. Vercinkevičiumi, Priedas Nr.1.

[16]                            ČAPLIKAS, Juozas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Trakų istorinėje žemėje, [interaktyvus], [ žiūrėta 2010 m. gruodžio 6 d.],  prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/archyvas/71/1393>,

[17]                            Ten pat.

[18]                            Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono koordinacinio centro kreipimasis, „Trakų žemė“, 1988 m., spalio, 19 d. Nr. 1

[19]                            Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Trakų rajono koordinacinio centro kreipimasis, „Trakų žemė“, 1988 m., spalio, 19 d. Nr. 1

[20]                            KANCLERIENĖ, Asta. Trispalvė – salos pilyje, „Trakų žemė“, 1988 m.  lapkričio 11d. , Nr. 2

[21]                            O būna ir taip…, „Trakų žemė“, 1988 m. lapkričio 11d. , Nr. 2

[22]                          JURGAITIS, Julius. Ar moki tautišką giesmę, „Trakų žemė“, 1988 m. lapkričio 11d. , Nr. 2

[23]                          Literatūros kultūros platforma, [Interaktyvus], [žiūrėta 2011 m. vasario 14 d.] Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=349&sritis=rasytojai>

[24]                          ČEPONIS, Kęstutis. Be deputato, „Trakų žemė“, 1989 m. balandis, Nr. 1 (3).


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *