Karaimų kalendorius 2022/2023

Parašyta: 2022-03-15 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Trakai |

„Karaimų kalendoriaus 2022/2023“ viršelis

Įvairiose pasaulio kultūrose Naujieji metai yra švenčiami skirtingu metu. Įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę nuo jų pasirinkto kalendoriaus. Daugelyje pasaulio šalių Naujieji metai švenčiami sausio 1 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) 00:00 val.

Šiemet sukanka 625-eri metai, kai karaimai apsigyveno Lietuvoje ir ta proga 2022-ieji paskelbti Karaimų metais. Šiais metais yra numatoma surengti įvairių renginių, iniciatyvų, minėjimo, išleisti leidinių. Vienas pastarųjų – jau dienos šviesą išvydęs Lietuvos karaimų bendruomenės pristatytas spalvotas sieninis karaimų kalendorius 2022/2023 m.

Karaimų liturgija

Kalendorius (lot. calendarium „skolų knygelė“) yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Karaimai turi Mėnulio kalendorių, pagal kurį metus sudaro 354 dienos, 8 valandos, 48 minutės. Jis suskirstytas į 19 metų ciklą, kuriame yra 12 normalių ir 7 keliamieji metai su tryliktuoju papildomu mėnesiu. Mėnuo susideda iš 29 arba 30 dienų.

Karaimų mėnulio laiko ciklas yra skaičiuojamas pagal mėnulio jaunatį, nustatomą plika akimi. Tačiau jau senokai mėnulio ciklų skaičiavimai karaimų tradicijoje stabilūs, astronomų užfiksuoti ir apskaičiuoti popieriuje. Didelį indėlį šiuo klausimu įnešė XIX a. Kokizovų giminės nariai, kalendotyrininkai.  Vienas iš jų atstovų, J. Kokizovas Sankt Peterburge 1912 m. išleido kalendorių, apskaičiuotą nuo 241-ųjų iki 2400-ųjų. Jo sudarytas kalendorius buvo tiksliausias tarp ankščiau egzistavusių kalendorių.

Lietuvos karaimų vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkovičius suderino karaimų mėnulio kalendorių su Grigaliaus kalendoriumi, t. y. buvo suskaičiuotos ir sudarytos  šių dviejų skirtingų kalendorių atitikmenų lentelės. Jis irgi rėmėsi J. Kokizovo 1912 m. kalendoriumi. Jo sūnėnas Vladimiras Maškevič, šią sistemą apdorojęs kompiuteriu, apskaičiavo karaimiško kalendoriaus datas iki 2400-ųjų. Kol kas yra išspausdinti jo kalendoriaus paskaičiavimai nuo 2001 m. kovo 26 d. iki
2051 m. kovo 13 d.1

Šių ir ateinančių metų sieninis karaimų kalendorius 2022/2023 m.2 yra dvikalbis. Jame pateikiama informacija karaimų ir lietuvių kalbomis. Leidinyje pažymėtos karaimų liturginių metų šventės ir kitos iškilmingos progos karaimų kalba ir pateikiami jų aprašymai. Karaimų liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos, o metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia) švente, minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas–balandis) pirmąją dieną. Šiais metais karaimai Naujuosius metus švęs balandžio 1 d. To paties mėnesio 15-ąją dieną prasideda Tymbyl chydžy (Velykos) – didžiausia metų šventė, trunkanti savaitę. Ji simbolizuoja atgimimą ir laisvės atgavimą.. Iš vakaro namuose prie šventinio stalo šeimos galva skaito ištraukas iš Biblijos (primename, kad karaimų religijos pagrindas yra Šventasis Raštas – Senasis Testamentas, nepripažįstami jokie vėlesni jo papildymai).

Dovletos Špakovskajos piešinys „Šeima“, sukurtas vieno iš vaikų plenero metu

Malda yra pašventinamos Dievo dovanos: vynas ir tymbyl (apvalūs paplotėliai). Tymbyl chydžy šventės metu valgomas tik tymbyl, šišlik (kepta aviena, jautiena, veršiena) bei produktai, kurie atspindi Biblijos epizoduose aprašomus potyrius (kartumas, saldumas, aštrumas, aštrumas), todėl visą savaitę ant kiekvieno stalo būna karčios ir aštrios daržovės – krienai, svogūnų laiškai, ridikėliai, orkaitėje kepti kiaušiniai, malto „tymbyl“ kukuliai, graikiniai riešutai su medumi, džiovintų vaisių kompotas. Visą savaitę nevalgoma patiekalų su raugu. Šventinę savaitę yra lankomi giminės, draugai, ragaujamas tymbyl, nes kiekvienos šeimininkės tymbyl skiriasi.

 Nuo Tytmbyl chydžy savaitės sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Šios šventės proga iškilmingų pamaldų kenesoje metu rečituojami Dešimt Dievo įsakymų. Šiai šventei kepamas ypatingas pyragas katlama (sluoksniuotis). Tai yra septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites, varškės pyragas (keturi sluoksniai mielinės tešlos, trys – varškės). Pagal seną paprotį po šios šventės būdavo galima naudytis ežere.

Septintojo mėnesio – Ajrychsy-aj (rugsėjis–spalis) – pirmąją dieną švenčiama Byrhy kiuniu (Trimitų šventė). Tai yra iškilminga šventė, kurios metu visi darbai, išskyrus maisto ruošimą šiai dienai, yra draudžiami. Kaip ir per kitas šventes, ruošiami prabangesni patiekalai.

Septintojo mėnesio dešimtąją to paties mėnesio dieną minima Bošatlych kiuniu (Atgailos ir atleidimo diena). Visą dieną pasninkaujama ir meldžiamasi kenesoje, meldžiant Viešpatį atleisti nuodėmes. Išpažintis, svarbiausias šventės akcentas, yra visuotinė, niekas savo nuodėmių garsiai neskelbia, nes niekas, net aukščiausias dvasininkas nėra įgaliotas atleisti. Nuodėmes gali atleisti tik Viešpats. Išvakarėse prašoma artimo ar pažįstamo asmens, motinos ir tėvo atleisti atskirai, dvasininkas prašo visos bendruomenės atleidimo.

Paskutinioji metų šventė – Padangčių (Alačych kiuniu) – švenčiama  15-ąją Ajrychsy-aj dieną. Ji trunka aštuonias dienas.
Tarp liturginių metų švenčių įsiterpia kelios kitokios liturginių apeigų progos – pasninkai (burunhu oruč arba Avuz jabar (Burnos užvėrimas)3 – gavėnios pradžia ir Vėlinės; Ortančy oruč – gavėnios vidurys; Avuz ačar arba Kurban4 – gavėnios pabaiga arba aukojimas, mėnulio jaunatis.

Iškiliausia savaitės diena karaimams yra šeštadienis (septintoji savaitės diena).

 

Trakai vaikų akimis

Šiųmetinį karaimų kalendorių puošia 2001–2003 m. vasaros plenerų metu vaikų sukurti darbai. Juose vaikai, kurie dabar jau yra suaugę žmonės, vaizdavo mylimus Trakus, Karaimų gatvę ir supantį gamtos grožį, savo šeimos narius ir draugus, gimines, bičiulius. Prieš du dešimtmečius piešti Bijanos Juchnevičiūtės (Jodis), Beatos Rajeckaitės, Emilijos Firkovič, Aurelijaus Bezekavičiaus, Vladimiro Babadžan, Eugenijos Špakovskos, Severinos Špakovskos, Dovletos Špakovskajos piešiniai papuošė šį leidinį.

Aurelijaus Bezekavičiaus piešinys „Salos pilis“

Vasaros vaikų plenerus r rengė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kartu su Karaimų kultūros ir Karaimų religinėmis bendrijomis, įgyvendindami projektą „Gyvoji Trakų istorija“. Projekto koordinatorė buvo Nadiežda Zajančkovskaja.

Nuo 2001 m. siekiant paskatinti karaimų vaikus domėtis savo tautos istorija, papročiais buvo pradėti organizuoti ir vaikų plenerai5. Pirmojo plenero metu mažieji ne tik iš Lietuvos, bet ir Lenkijos, Ukrainos buvo kviečiami tyrinėti savo aplinką: šeimą, gimines, draugus, istorinius artefaktus. Jų darbuose atsispindi jiems svarbūs vaizdai: Trakų miestas su unikalia istorine architektūra ir nuostabiu kraštovaizdžiu.

2002 m. surengto antrojo plenero metu vaikai domėjosi žymiojo XIX a. prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre veikla ir darbais – jie aplankė grafų Tiškevičių Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos parkus.

Trečiasis, paskutinysis pleneras, įvyko 2003 m. Tuomet jo dalyviai apsilankė Aukštadvario regioniniame parke. Tąkart vaikų darbai buvo ekspresyvūs, atsikleidžiantys smalsumą, brandą, o sodrios ryškios spalvos byloja apie temperamentų įvairovę.

Taip pat buvo organizuojamos ir poplenerinės parodos Užutrakio dvaro sodybos svirne. Jos sulaukė gausaus būrio žiūrovų. Iki šiol prisimenama pirmoji, kai vaikai pradžiugino susirinkusius tėvelius ir senelius smagia karaimų legendos apie stebuklingąjį Vytauto Didžiojo žirgą inscenizacija (teksto autorė – Jelena Špakovska, dekoracijos – Raisa Kobecka).

2004 m. visų trijų karaimų vaikų plenerų darbai buvo eksponuojami UNESCO būstinėje Vilniuje.

Beatos Rajeckaitės piešinys „Karaimai“

Iš viso pleneruose dalyvavo ir darbus kūrė 22 vaikai: Ričardas Anskaitis, Vladimir Babadžan, Garik Babadžan, Raisa Babadžan, Aleksandr Babadžan, Aurelijus Bezekavičius, Jevgenija Ešvovičiūtė, Valentinas Ešvovičius, Emilija Firkovič, Nina Firkovič, Šymon Firkovič, Artūras Firkovič, Viktorija Juchnevičiūtė (Narmontienė), Bijana Juchnevičiūtė (Jodis), Egidijus Jurkėnas, Michail Kuličenko, Aidaras Lavrinovičius, Artūras Lepiochinas, Beata Rajeckaitė, Eugenija Špakovska, Severina Špakovska, Dovleta Špakovskaja.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

1       Karaj kalendary. Karaimų kalendorius. 2001–2051, sud. Mykolas Firkovičius, Karina Firkavičiūtė, Vladimiras Maškevič, Vilnius, 2001.

2       Kalendorius parengtas pagal Karaj kalendary / Karaimų kalendorius 2001–2051 sud. Mykolas Firkovičius, Karina Firkavičiūtė, Vladimiras Maškevič, Vilnius, 2001.

3       Po trumpų pamaldų kenesoje aplankomi artimųjų kapai, bet pirmiausia tą dieną Lietuvos karaimai senosiose kapinėse Trakuose prisimena 1710 m. maro, nusinešusio daugelio karaimų gyvybes Lietuvoje, aukas. Giedama specialiai tai progai 1714 m. Salomono Trakiečio sukurta gedulinga giesmė „Syjyt jyry sahynčyna kyrančnyn Lietuvada 1710 jylda“. Nuo šios dienos iki Avuz ačar arba Kurban šventės (gavėnios pabaiga) trunka gavėnios mėnuo, kai nekeliamos vestuvės ir nevyksta jokie linksmi renginiai. Kiekvieną šeštadienį kenesoje rengiamos popietinės trumpos pamaldos Tiuškiuliar, kurių metų skaitomos ištraukos ir Pranašų knygos).

4       Kurban (Aukojimas) – gavėnios mėnesio pabaiga. Anksčiau šią dieną buvo aukojamas ėriukas, jo mėsa būdavo išdalijama vargingiesiems bendruomenės nariams. Nuo šios dienos vėl galima linksmintis, kelti vestuves, valgyti mėsą.

5      Primenama, kad kiekvienais metais vasarą Trakuose susirenka karaimai iš įvairių Lietuvos ir pasaulio vietų, kad aplankytų čia esančius gimines, pabūtų su draugais. Kasmet nuo 2002 m. čia organizuojama ir tradicinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla, kurioje jaunimas turi puikią progą mokytis protėvių kalbos ir pažinti savo tradicijas (dėl COVID-19 pandemijos 2020 ir 2021 m. ji buvo atšaukta).


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite