Kiek CO2 paskleidžiama ir kiek sugeria miškai?

Parašyta: 2019-08-02 | Kategorija: Gamta, Naujienos, Trakai |

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 m. Lietuvoje anglies dioksido arba CO2 dujos sudarė 65,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Didėjantis ŠESD kiekis atmosferoje – pagrindinė klimato kaitos priežastis. Miškai atlieka gyvybiškai svarbų darbą – dalį šių dujų iš atmosferos gali sugerti.

CO2 sugėrimas – nenutrūkstamas miškų darbas
Giedrės Karkienės nuotr.

CO2 rodikliai Lietuvoje

Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Labiausiai teršia transporto (28,1 proc.), energetikos (27,3 proc.), žemės ūkio (21,5 proc.) sektoriai. CO2 – pagrindinės, tačiau ne vienintelės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Prie ŠESD priskiriama ir metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) ir  fluorintos dujos.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kalbant apie bendrus ŠESD išmetimus Lietuvoje, pastebima mažėjimo tendencija. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, įtraukiant ne tik CO2, Lietuvoje mažėjo nuo 48,2 mln. tonų iki 20,4 mln. tonų laikotarpiu nuo 1990 iki 2017 m.

„Na, o Lietuvos miškų sugeriamas CO2 dujų kiekis apskaitos laikotarpiu nuo 2000-2017 m. kito nuo 4,3 mln. t iki 10,1 mln. t CO2 per metus“, – sako VMT Klimato kaitos grupės vyriausioji specialistė Vaiva Kazanavičiūtė.

Šalies miškingumo procentas

Pastebima, kad CO2 sugėrimas glaudžiai susijęs su medžių amžiumi. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, jaunuolynui augant CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, o kulminacija pasiekiama medžiams pasiekus 20–60 metus, priklausomai nuo medžių rūšies.

Beje, auga ne tik sugeriamo CO2 kiekis, šalyje pamažu daugėja ir pačių miškų. Iš Miškų valstybės kadastre kaupiamos ir saugomos informacijos matyti, kad 2003-aisiais šalies miškingumas siekė 31,3 proc. šalies teritorijos, o 2019-aisiais fiksuojamas 33,7 proc. siekiantis rodiklis. 2012-aisiais patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje numatyta, kad iki 2020-ųjų turėtų būti pasiekta 35 proc. siekiantis šalies miškingumo rodiklis.

„Kasmet šalies miškų plotas didėja apie 0,03–0,05 proc. nuo visos šalies teritorijos. Šiam didėjimui daugiausiai įtakos turi naujai įveisiami miško plotai ir savaiminis apleistų žemės ūkio paskirties žemių apžėlimas mišku. Žvelgiant į Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis matyti, kad kasmet savaime miškas išplinta maždaug 3,5 tūkst. ha plote, o žmogus miško kasmet įveisia beveik 3 tūkst. ha“, – pažymi VMT direktorius Albertas Kasperavičius.

Situacija Trakų regioniniame padalinyje

Bendras miškų plotas, kaip jau minėta, auga ne tik šalies mastu, tačiau ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioniniame padalinyje (RP). 2018-aisiais reorganizavus VĮ Valstybinių miškų urėdijas, Trakų regioninis padalinys tapo vienu didžiausiu iš visų 26 regioninių padalinių. Šiuo metu Trakų RP aprėpia Trakų rajono, Kaišiadorių rajono, Vilniaus miesto, Elektrėnų ir Prienų rajono savivaldybių teritorijas.

Visa Trakų RP veiklos teritorija sudaro 276, 5 tūks. ha, iš jų 109, 3 tūkst. ha užima miškai. 60 tūkst. ha šių miškų – valstybiniai, valdomi Trakų RP. Bendras regioninio padalinio miškingumas yra 39, 5 proc.

„Miškingiausia RP savivaldybė – Trakų rajono savivaldybė. Jos miškingumas siekia 45 proc. Nuo 2000-ųjų miškingumas šioje savivaldybėje didėjo 1, 8 proc.“, – duomenis pateikia VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis.

Svarbus ir gyventojų požiūris

Miškai savaime sugeria CO2 šiltnamio dujas, tačiau norint, kad CO2 sugėrimas būtų dar efektyvesnis, svarbu, jog būtų siekiama miškų našumo (didelio medienos tūrio), tvarumo (nuolatinio ilgalaikio našumo) ir sveikų (minimizuojant pažeidimų kiekį) bei racionaliai naudojamų miškų.

Svarbi ne tik esamų miškų priežiūra, miško atkūrimas, bet ir naujų miško plotų įveisimas. Trakų regioninis padalinys kiekvienais metais atkuria apie 410 ha miško (98 ha mišrių miškų, 220 ha – želdinių, kuriuose vyrauja spygliuočiai, 92 ha – lapuočiai, 14 ha ąžuolo želdiniai). Taip pat kasmet įveisiama apie 20 ha naujo miško. Pavyzdžiui, šiemet jo jau įveista 28 ha. Visgi V. Pauželis pastebi, kad rūpinantis miškais svarbus ne tik už tai atsakingų institucijų darbas ir miško valdymas, bet ir kiekvieno piliečio požiūris bei elgesys.

CO2 sugėrimas – nenutrūkstamas miškų darbas. Šį sudėtingą procesą miškai vykdo savaime. Tačiau siekiant, kad absorbcija būtų dar efektyvesnė, svarbų vaidmenį atlieka tinkamas miškų valdymas ir tinkamas kiekvieno iš mūsų elgesys su miškais.

Užs. Nr. 512

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *