Miesto želdinių niokojimo metas

Parašyta: 2016-04-13 | Kategorija: Aukštadvaris, Lentvaris, Naujienos |

Seniau pavasarį miestuose būdavo masiškai sodinami želdiniai, todėl miestus puošdavo žaluma, saugodama nuo dulkių, transporto skleidžiamų teršalų, gyventojams teikdavo pavėsį, gerindavo mikroklimatą. Taigi miestuose ir gyvenvietėse želdinių buvo daug. Pastaruoju metu Trakų rajone dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių pastoviai kertami želdiniai. Kai kertami avariniai, niekas nesistebi, bet kai naikinami sveiki medžiai, tuomet kyla klausimas „Kodėl?“

 

Ar girdėjote Vytauto Kernagio dainą apie kolorado vabalus? „Su­p­lėšysim į gabalus tuos kolorado vabalus ir bulvės vėl žydės…“ Rašant apie želdinius Trakų rajone norisi perfrazuoti šios dainos žodžius: „Iškirsime želdinius Trakų rajono miestuose ir gyvenvietėse ir Trakų rajonas suklestės…“
Ar rajonas klestės, sunku nuspėti, bet kad greitai liks be želdinių, tai akivaizdu, pasižvalgius į kasmet naikinamus miesto želdinius. Prieš dešimtmetį tokio masiško želdinių naikinimo nebuvo, nes buvo griežtesnė aplinkosaugininkų priežiūra. Dabar viskas pasikeitė. Vos ne kasdien ūžauja medžių kirtėjų moderniausi pjūklai, su kuriais didžiausius ir storiausius medžius nuversti ir supjaustyti į gabalus vienas juokas. Anksčiau tokius darbus stabdė nukirstų medžių šakų pašalinimas, dabar tik pakviesk ir mechanizuotas šakų krautuvas bematant atbildės ir nugabens šakas medienos kuro gamintojams.
Laikraštyje „Trakų žemė“ daug kartų buvo rašyta apie miesto želdinių naudą mikroklimatui, žmonių sveikatai. Bet niekam tai nerūpi, nei rajono valdžiai, nei aplinkos sergėtojams, nei seniūnams. Tereikia gyventojui brūkštelti prašymą nukirsti medį ir paslaugūs valdininkai skuba išrašinėti leidimus arba nepastebi, kai medžiai naikinami ir be teisėtai išrašytų leidimų. Juk labai reti atvejai, kai už nepagristai išrašytus leidimus kirsti želdiniams, nubaudžiami valdžios pareigūnai. Tenka tik stebėtis gyventojų tamsumu ir net įžūlumu, kai jie aiškina, kodėl medžiai jiems trukdo. Štai dažniausios priežastys: rudenį reikia grėbstyti nukritusius lapus, nukritę labai ant namo gadina stogą arba užkemša lietvamzdžius, medžių lapai ir kartais šakos nukrenta ant šalia stovinčių automobilių, dėl medžių mažai saulės šviesos patenka į būstus, nukritusi medžio šaka gali pažeisti namo arba automobilio stogą, o dažniausias skundas, kad lūždamas medis gali sugriauti namą ir užmušti ten esančius gyventojus.
Taigi, kai tiek daug pavojų, geriausia tuos medžius iškirsti ir atsikratyti visokių fobijų. Bet labai keista, kaip tie gyventojai, kurie nerimauja dėl arti namų augančių medžių, nebijo važinėti automobiliais, motociklais, skraidyti lėktuvais, maudytis ežere arba jūroje, juk ten pavojai didesni ir nelaimės dažnesnės.
Aplinkos ministerija ir Vyriausybė yra išleidusi daug nutarimų, įsakymų ir taisyklių dėl miesto želdinių apsaugos, deja, jie nevykdomi. Jų vykdymas arba nevykdymas yra prastai kontroliuojama. Juk nukirtus sveiką miesto medį, turi būti skaičiuojama jo atstatomoji vertė, o vietoje nukirstų medžių, privaloma pasodinti naujus. Deja, miestuose dažniausia tik styro nukirstų medžių kelmai, nes kam tie rūpesčiai, jeigu už šio nurodymo nevykdymą niekas nebaudžia.
Bet medžių niokotojai neturėtų džiaugtis. Socialiniame portale „Facebook”, skyrelyje „Gamta“, paskelbtame rašinyje „Mokslininkė pateikė intriguojančių faktų apie augalų protą”, profesorė Vida Mildažienė teigia, kad pavojaus ištiktų augalų savigyna lemia gyvūnų žūtį.
Pasakodama apie augalų komunikaciją, prof. Vida Mildažienė išskyrė tris komunikacijos būdus: cheminį, akustinį ir elektrinio signalo perdavimą tarp augalo dalių. Šiuos būdus mokslininkė aptarė pagrįsdama daug kartų atliktais mokslinių tyrimų rezultatais.
Kalbėdama apie gynybinių augalų galimybių suaktyvėjimą, prof. V. Mildažienė išskyrė faktą, kad pažeistos augalų dalys pradeda sintetinti jais mintančių „užpuolikų“ virškinimo sistemą trikdančias medžiagas – virškinimo fermentų slopiklius arba taninus. Pavyzdžiui, jauni bulvių lapai, ėdami kolorado vabalo, ima gaminti proteazių slopiklius, kurie sustabdo lervų virškinimą, nes slopina fermentus.
Publikos susidomėjimo sulaukė istorija apie masines graužikų lemingų savižudybes. Bergeno universiteto mokslininkai patvirtino, kad esant didelei šių gyvūnų populiacijai, visa jų aplinkoje auganti žolė tampa nuodinga. Todėl lemingams tenka masiškai migruoti, daug jų žūna. Panašus likimas ištinka ir tridantį kietį ėdančias šakiarages antilopes. Pažeisti augalai greitina toksinių medžiagų sintezę – toksinų gali padaugėti taip, kad sukeliama gyvūnų mirtis.”
Taigi nukirtę arba smarkiai nugenėję medį, augantį prie namų, nepajusite kaip jo skleidžiami toksinai lėtai ir nepastebimai neigiamai veiks „priešo“ organizmą…

IMG_0150

Iškirsti medžiai prie Lentvario bažnyčios

Iškirsti medžiai prie Auktadvario vienuolyno

Iškirsti medžiai prie Aukštadvario vienuolyno

Kęstutis PETKŪNAS
Autoriaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *