Nadežda Zajančkovskaja. Trakų kenesos artefaktas

Parašyta: 2022-04-23 | Kategorija: Karaimai, Kultūra, Trakai |

Lenkijos Respublikos prezidentas I. Moscickis kenesoje 1930 m. 

Trakų karaimų kenesoje stovi unikali dokumentų saugojimo spinta. Įdomi jos, dabar jau tapusios neatsiejama kenesos relikvija, istorija, kurią bandysiu išdėstyti, remdamasi surinktais negausiais istoriniais šaltiniais.

Šią, dokumentams – patvirtinantiems valdovų išduotas ir patvirtintas karaimams privilegijas, skirtą spintą 1930 m., savo vizito Trakuose metu, karaimų bendruomenei padovanojo Ant­rosios Lenkijos Respublikos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki, 1867–1946).

Ignacas Moscickis lankėsi Trakuose du kartus 1927 ir 1930 m. Pirmą kartą jis atvyko į Trakus 1927 m. liepos 4 d. Šis vizitas detaliai aprašytas Trakų miesto dienoraštyje (Djarjusz miasta Trok). Minimas dokumentas, esantis privačiose rankose, aprašo istorinius įvykius, vykusius Trakuose nuo 1918 iki 1927 m. Apie Lenkijos Respublikos prezidento vizitą Trakų miesto dienoraštyje rašoma: „1927 m. liepos 4 d. Trakus aplankė Žečpospolitos prezidentas ponas profesorius Ignacy Moscickis. Priemiestyje Rogatkoje buvo pastatyta triumfo arka. Atvykstantį Prezidentą su duona ir druska pasitiko miesto burmistras W. Budrewicz […] Iš bažnyčios jis išvyko pas karaimų bendruomenę, kur, prie tam specialiai pastatytos triumfo arkos, jį pasveikino šios bendruomenės senjorai. Bendruomenės valdybos namuose Ponas Prezidentas peržiūrėjo archyvą su istoriniais dokumentais.“

P. Žečpospolitos prezidentas prof. Ignacy Moscickis, lankydamasis paskutinį kartą Trakuose, apžiūrėjo tuos vertingus dokumentus mediniuose karaimų bendruomenės parapijos namuose ir išreiškė pageidavimą, kad jie būtų saugomi saugioje vietoje – specialioje spintoje ir paaukojo tam 3 700 zlotų. Spinta ta jau pagaminta pagal prof. Ruščico projektą vienoje iš dirbtuvių Varšuvoje ir netrukus pasieks Trakus.

Vėliau pats Ignacy Moscickis apie šį vizitą pas karaimus taip rašo savo „Auto­biografijoje“: „Aplankiau taip pat Karaimus Trakuose, kurie rodė man pergamentus su Lenkijos karalių antspaudais, patvirtinančius jiems suteiktas privilegijas.[…] Savo viešnagės atminimui vėliau atsiunčiau jiems inkrustuotą spintą su atitinkamais stalčiais karališkiems pergamentams.“

Antrą kartą Lenkijos Respublikos prezidentas Ignacas Moscickis atvyksta į Trakus 1930 m. birželio 17 d. Jis lankosi kenesoje, kur dalyvauja iškilmingose pamaldose, kurias aukojo hachanas Seraja Chanas Šapšalas ir hachanas Simonas Firkovičius, apie tai liudija išlikusios istorinės nuotraukos ir kelios publikacijos periodinėje to meto spaudoje.

Kenesoje stovinti dokumentų spinta. 

Apie prezidento dovaną rašo „Kurjer Bydgoski“, cituodamas karaimo, Varšuvos Politechnikos instituto studento, žodžius: „1930 m. P. prez. Moscickis padovanojo mums, savo viešnagės Trakuose metu, spintą kurioje yra saugomi, dokumentai patvirtinantys mūsų daugiametes privilegijas.“ Trumpa žinutė patalpinta tarpukaryje karaimų leisto žurnalo „Myśl karaimska“ 1929 m. antrame numeryje: „Ponas Žečpospolitos prezidentas asignavo 700 zlotų iš asmeninių lėšų spintos įsigijimui karaimų privilegijoms, suteiktoms jiems Lenkijos karalių, saugoti. Religinių konfesijų ir visuomenės švietimo ministerija asignavo Karaimų Dvasinei valdybai 3 000 zlotų archyvavimui, o ypač karališkų privilegijų priežiūrai.“

Laikraštis „Slowo“ (liet. „Žodis“) 1930 m. gegužės 13 d. straipsnyje, pasakojančiame apie tai, kaip Trakų miestas ruošiasi netrukus įvyksiančiam Lenkijos Respublikos prezidento vizitui, rašo: „P. Žečpospolitos prezidentas prof. Ignacy Moscickis, lankydamasis paskutinį kartą Trakuose, apžiūrėjo tuos vertingus dokumentus mediniuose karaimų bendruomenės parapijos namuose ir išreiškė pageidavimą, kad jie būtų saugomi saugioje vietoje – specialioje spintoje ir paaukojo tam 3 700 zlotų. Spinta ta jau pagaminta pagal prof. Ruščico projektą vienoje iš dirbtuvių Varšuvoje ir netrukus pasieks Trakus.“

Spintos priekyje ant šviesaus fono iš tamsaus medžio inkrustuotas, autoriaus savaip interpretuotas, karaimų herbas ir stilizuoti pilies bokštai su virš jų sukryžiuotais lenktais kardais. Po karaimų herbu šviesiu medžiu inkrustuotas dovanojimo užrašas lenkų kalba: „Karaimams nuo Žečpospolitos prezidento“.

Publikacijoje minimas Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936) – žymus XX a. sandūros tapytojas, grafikas, scenografas, visuomenės veikėjas, Vilniaus Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Dailės fakulteto dekanas ir prodekanas. Gimęs Bogdanove (Baltarusija), dailę studijavęs Sankt Peterburgo dailės akademijoje pas žymų dailininką Archipą Kuindži, Ferdinandas Ruščicas 1899 m. sulaukė didžiulio pasisekimo, kai parodoje Varšuvoje pristatė savo paveikslą „Žemė“. Milžiniškų debesų nuklotas aukštas dangus, tamsia vaga varomi jaučiai – šis kaimo vaizdas, nusakomas keliais žodžiais, netikėtai su­skambo giliu patriotizmu ir meile gimtajai žemei. 1903–1907 m. jis dėsto tapybą Varšuvos meno mokykloje, kur pas jį mokosi Mikolajus Konstantinas Čiurlionis.

Nuo 1908 m. Ferdinandas Ruščicas gyvena Vilniuje ir aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Kartu su Vaclavu Studnickiu leidžia žurnalą „Tygodnik Wileński“ (liet. „Vilniaus savaitė“), apipavidalina įvairius leidinius, kuria scenografijas spektakliams, inscenizuoja mieste vykusius renginius. Ferdinando Ruščico iniciatyva 1912 m. pradėtas kaupti Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų archyvas – tam darbui pakvietus fotografą Janas Bulhaką.

Po Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918) sugrįžęs į Vilnių Ferdinandas Ruščicas ėmėsi pedagoginės veiklos. Jo pastangomis Vilniaus Stepono Batoro universitete įkuriamas Dailės fakultetas, kurio dekano ir prodekano pareigas jis pakaitomis vykdė iki 1932 m. Dėstydamas universitete Ferdinandas Ruščicas nepamiršo anksčiau plėtotos kūrybinės veiklos: projektavo knygų grafiką, piešė pašto ženk­lus, plakatus, kariuomenės, draugijų, mokyklų vėliavas, apipavidalino spektaklius, parodas, miesto šventes. Jis sukūrė visas Vilniaus universiteto insignijas: skeptrą, rektoriaus grandinę, togas, antspaudus.

Ferdinandas Ruščicas. J. Bulhako nuotr.

Taigi, galime daryti prielaidą, kad pagal šio visapusiškai talentingo menininko projektą buvo pagaminta dokumentų spinta, stovinti Trakų karaimų kenesoje. Ši spinta pagaminta vyravusiu tuo metu art deco1 stiliumi. Jos viršuje patalpintas Lenkijos Respubliką simbolizuojantis herbinis erelis. Spintos priekyje ant šviesaus fono iš tamsaus medžio inkrustuotas, autoriaus savaip interpretuotas, karaimų herbas ir stilizuoti pilies bokštai su virš jų sukryžiuotais lenktais kardais. Po karaimų herbu šviesiu medžiu inkrustuotas dovanojimo užrašas lenkų kalba: „Karaimams nuo Žečpospolitos prezidento“. Šie dekoro elementai, palaikantys istorinės atminties giją, be jokios abejonės parodo, kad dokumentų saugojimo spinta, pagaminta specialiai karaimams, o dėl jos kūrėjo vardo dar teks atlikti išsamesnius tyrimus.

Nadežda ZAJANČKOVSKAJA

 Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė

 

Šaltiniai:

Zajančkovskis Michailas, Karaimų kenesa Trakuose, Vilnius, 2009.

Abkowicz Mariola, „Diariusz trocki jako źródło do badań nad historią samorządu trockiego oraz społeczności karaimskiej w Trokach w latach 1918–1927“, in: Almanach Karaimski, 2017 m. Nr. 6.

Hopkins J., „Echa krajowe“, in: Słowo, 1930.05.13.

„Wilno–Troki“, in: Mysł Karaimska, 1929. Z.2.

1 Art deco – trumpinys iš pranc. art décoratif – dekoratyvinis menas – XX a. 3–4 dešimtmečio meno kryptis.

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *