Neįprastai šiltos vasaros Lietuvoje – kaip į pasikeitimus reaguoja gamtos pasaulis?

Parašyta: 2019-07-19 | Kategorija: Gamta, Naujienos |

Ne veltui viena iš populiariausių pokalbių temų Lietuvoje – orai. Ypatingai karštas šių metų birželis sukėlė nepatogumų ne tik žmonėms, neįpratusiems prie tokio klimato, bet ir gyvajai gamtai. Jau antrus metus iš eilės neįprastai šilti vasaros orai turi įtakos ir likusiems šalies gyventojams – gyvūnams bei augalams.
„2017-aisiais lijo beveik visą vasarą ir rudenį, pernai ir šiemet įsivyravo kaitra. Tai nėra vienkartiniai temperatūros pokyčiai, bet procesai, kurie paliečia visą gyvąją gamtą – gyvūniją, augaliją, o kartu – ir kraštovaizdį. Tai – klimato kaitos atspindys“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Nusekusi Neris ties Užkeiktų vestuvių akmenimis, Verkšionių k.
                                                                                                                              Neries regioninio parko nuotr.

Viena didžiausių Lietuvos upių – pavojuje

Liepos pradžioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą. Ji skelbiama, kai vandens lygis yra žemesnis daugiau nei pusėje šalies vandens matavimo stočių. Nustatyta, kad iš 48 tokių šalies stočių, 28-iose vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Pranešta ir apie nukritusį Neries vandens lygį, grėsmę Neries upės ekosistemai. Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Tado Bujanausko, nors upė iš ties nemaža, pažvelgus į vandens lygį kai kuriuose upės intakuose, situacija kelia nerimą.
„Sunerimti verčia pakrančių augalai ir moliuskai. Štai ovalioji geldutė mėgsta žvyruotas, akmenuotas, seklias upių vietas. Šiemet kai kur tokios atkarpos pakrantėse yra nebeapsemtos, o tose vietose, kur dar yra vandens, gausu dumb­lo, kas šiems moliuskams nepatinka. Esant mažesniam buveinių plotui moliuskai labiau susitelkia į dar likusias tinkamas, kas tampa puota kai kuriems plėšrūnams, pavyzdžiui, ūdroms“, – pasakoja T. Bujanauskas.

Vandens pasaulio gyventojai karščio nepakelia

Pasak Neries regioninio parko specialisto, tiesioginis pavojus atšilus klimatui jaučiamas ir amfibijoms.
„Šiemet valstybinio raudonpilvių kūmučių monitoringo metu stebimuose laikinuose vandens telkiniuose jų nebuvo, nes telkiniai buvo tiesiog išdžiūvę. Tai pasakytina ir apie kitas amfibijų rūšis, kurios nevengia veistis laikinuose vandens telkiniuose – europinę medvarlę, nendrinę rupūžę, česnakę“, – vardija T. Bujanauskas. Anot jo, laikini vandens telkiniai susiformuoja tirpstant sniegui ar esant pavasarinėms liūtims, o tie, kurie yra tinkami veisimuisi, paprastai išsilaiko iki birželio vidurio ar liepos pradžios, tačiau šiemet situacija kitokia. „Jau birželio pradžioje ar net anksčiau, kai kuriuose tokiuose laikinuose telkiniuose vandens nebebuvo“, – pažymi specialistas.
Šią vasarą fiksuota ir nebūdingai šilta ežerų temperatūra. Pasak L. Budrio, prieš keletą dešimtmečių kai kurie ežerai, geriausiu atveju, įšildavo iki 22 laipsnių, o šiemet aukštesnė temperatūra buvo fiksuojama jau birželį. Kai ežerų ar mažesnių upių vanduo įšyla iki 25 laipsnių, jame pradeda trūkti deguonies, o vandens augalija smarkiai suveši – vanduo pražysta. „Šviesiu paros metu dumbliai gamina deguonį, o naktį patys jį sunaudoja. Be to, šiltame vandenyje deguonis tirpsta lėčiau nei vėsiame. Prasideda deguonies badas, ir seklesniuose, dumblėjančiuose ežeruose ima dusti žuvys“, –
sako L. Budrys.

Mažiau uodų – džiaugsmas žmonėms, vargas paukščiams

Gamtininkai pažymi, kad dėl vyravusios sausros šiemet nesusiformavo tiek šlapių, drėgnų vietų, kuriose veisiasi vabzdžiai, tarp jų – ir žmonių taip nemėgstami uodai. „Tačiau reikėtų prisiminti kitus, jais mintančius gyvūnus, pavyzdžiui, šikšnosparnius ar paukščius“, – atkreipia dėmesį T. Bujanauskas.
Tiesa, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas primena, jog vien uodų sumažėjimas nereiškia, kad paukščiai nebeturi kuo maitintis. „Paukščiai lesa ne tik uodus, bet ir kitus vabzdžius, jų lervas. Yra polifagų, kurie minta ir augalais“, – sako L. Budrys. Vis dėl to akivaizdu, jog paukščių mityba dėl to tampa skurdesnė.
„Įsitikinti, kad šie metai paukščiams yra sunkesni, užtenka pasižiūrėti į baltuosius gandrus. Jei įprastai išsirisdavo du ar trys gandriukai, šiemet dažniausiai būdavo vienas“, – liūdnai konstatuoja Neries regioninio parko atstovas.

Prisitaikyti gali naujos rūšys

T. Bujanauskas pažymi, jog klimato pokyčiai augalijai taip pat jaučiami, nors ir ne taip akivaizdžiai.
„Šiais metais stebėjome gegūnes, kardelius, daugelis jų rūšių mėgsta drėgnesnes pievas ar pelkes. Nors labai žymaus populiacijų sumažėjimo šiemet nepastebėjome, bet ateityje, tokioms vasaroms kartojantis, galima laukti ir visiško tokių rūšių išnykimo“, – sako specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad orams Lietuvoje vis šiltėjant, galima tikėtis ir naujų rūšių, kurios dabar Lietuvoje yra neįprastos, tokios kaip maldininkai ar šiltesniems kraštams būdingi ropliai, apsigyvenimo šalyje.
„Žinoma, toks reiškinys – nevietinių populiacijų įsitvirtinimas, galėtų būti matomas ne kelių metų, o kelių dešimtmečių perspektyvoje, bet procesai jau prasidėję, jau stebime imigravusias, vis dažniau pasirodančias rūšis. Nuolat atsiranda dvejonių, jog galbūt jos jau pradeda veistis Lietuvoje, nes užtenka pailgėjusio šiltojo metų laiko“, – sako T. Bujanauskas.

 

Užs. Nr. 486

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *