Pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės 90-metis

Parašyta: 2020-01-28 | Kategorija: Istorija, Kultūra, Naujienos |

Šiandien viena iškiliausių Lietuvos pianisčių, ilgametė Operos ir baleto teatro koncertmeisterė Gražina Ručytė-Landsbergienė švenčia 90-ies metų jubiliejų. Muzikė žinoma ir už visuomeninę veiklą, į kurią įsiliejo vyrui Vytautui Landsbergiui tapus vienu iš valstybės lyderių. Pastaruoju laiku Gražina Ručytė-Landsbergienė su režisiere Agne Marcinkevičiūte kūrė dokumentinius filmus apie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metus ir asmenybes. 

Liepos 6-oji – Valstybės diena. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės dienos proga dalyvauja iškilmingoje Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje. Prezidentė su Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos garbės pirmininku Vytautu Landsbergiu ir Gražina Ručyte-Landsbergiene

Gražina Ručytė Mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompaniatore.

1949 m. kovo 25 d. G. Ručytė buvo ištremta į Sibirą (Rusija) ir tremtyje praleido 1949–1957 m. 1949 m. ji gyveno Chužyre (Olchono r., Irkutsko sr., Rusija) ir buvo žvejė. 1950 m. ji gavo leidimą persikelti prie ten ištremtos savo šeimos į Čirkinskį (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija).

1950–1952 m. ji mokėsi Irkutsko (Rusija) muzikos mokykloje, mokydamasi ir vėliau 1950–1954 m. dirbo Irkutsko muzikos mokyklos ir saviveiklos kolektyvo akompaniatore. 1954–1957 m. ji studijavo Sverdlovsko (Rusija) konservatorijoje, kartu šioje aukštojoje mokykloje dirbdama akompaniatore.

1957 m. vasario 26 d. paleista iš tremties ir grįžusi į Lietuvą, G. Ručytė 1957–1959 m. tęsė studijas ir baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją Balio Dvariono klasėje, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama 1957–1958 m. ji dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore.

1958–1985 m. G. Ručytė-Landsbergienė buvo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962–1966 m. ji taip pat dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. iki šiol yra Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, buvo docentė, dabar profesorė.

G. Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.

Nuo 1991 m. ji yra V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.

Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“ (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.

G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006 m.).

Laisvalaikį skiria kelionėms, turizmui.

Ištekėjusi, vyras Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.) – muzikologas ir politikas. Vaikai: Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė (g. 1960 m.) – muzikologė, Vytautas V. Landsbergis (g. 1962 m.) – kino ir teatro režisierius, rašytojas.

 

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *