Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute gulbei nebylei patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo H5N1 potipio virusas. Nugaišusi gulbė rasta praėjusią savaitę Nemuno pakrantėje Kaune. Tai pirmas atvejis šiais metais Lietuvoje, kai paukščių gripas nustatytas laukinėje gamtoje, ir tikėtina, kad tai nebus vienintelis.
Nors tikimybė, kad virusas per kontaktą nuo gaišenos galėjo patekti žmonėms ar naminiams paukščiams yra beveik nulinė, tačiau grėsmė, kad atšilus orams virusas gali būti perneštas su migruojančiais paukščiais į paukščių ūkius yra labai didelė.
Esant padidėjusiai Europoje plintančio paukščių gripo (PG) viruso plitimo rizikai, VMVT nuolat informuoja paukščių laikytojus apie taikytinas priemones, kad Lietuvą pasiekęs viruso užkratas neišplistų.
Kas yra paukščių gripas?
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra labai patogeniški H5 ir H7 paukščių gripo viruso potipiai.
Paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 % visų ūkyje laikomų paukščių.
Kilus net menkiausiam įtarimui, kad laikomi naminiai paukščiai serga (tapo apatiški, nustojo lesti, gerti, atsirado pamėlynavimų barzdelių, skiauterių srityse, patinimų kaklo ar galvos srityje) arba staiga nugaišo, stabdant ligos plitimą, labai svarbu imtis šių veiksmų:
- Nedelsiant informuoti artimiausią VMVT teritorinį skyrių (Trakų skyrius tel. 8 528 55741), pranešti visą parą veikiančia nemokama VMVT telefono linija tel. 8 800 40403 arba privačiam veterinarijos gydytojui;
- Neužkasti gaišenų neinformavus VMVT, nes didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio atveju daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas labai didelis;
- Sulaukti VMVT nurodymų, inspektoriai jus informuos apie reikiamus atlikti veiksmus. Atvykę jie paims gaišenų mėginius paukščių gripo tyrimams atlikti bei suteiks reikiamą informaciją, atsakys į iškilusius klausimus;
- Patvirtinus užsikrėtimą laikymo vietoje, VMVT organizuos saugų paukščių nugaišinimą, bus atlikta tinkama dezinfekcija bei nurodyti tolimesni veiksmai;
- Paukščių gripo virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant rūbų, apavo ar transporto priemonių, todėl įtarus ligą privalu nesilankyti pas kaimyną, kuris laiko paukščius. Netoli paukščių fermų gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat privalo vengti kontaktų su augintojais, kurių paukščiai užsikrėtę ar įtariami sergant paukščių gripu.
Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams:
Pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu (kovo–balandžio mėnesiais) laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais. Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą. Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens. Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių. Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Pavasarį suaktyvėjus prekybai gyvais naminiais paukščiais, šie turi būti įsigyjami tik iš patvirtintų paukščių auginimo vietų – tik taip galima užkirsti kelią užkrečiamajai ligai išplisti. Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas, ekonominiai nuostoliai būna didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą.
Rima Krasnogirienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento Trakų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė
