Ramūnas Aušrotas. Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Parašyta: 2022-01-13 | Kategorija: Komentarai, Naujienos, Trakai |

Jei prieš trisdešimt metų, ginant savo vaikus, šeimą ir tėvynę, teko stovėti prieš sovietinę totalitarinę sistemą ir jos pasiųstus tankus, tai dabar tenka juos ginti nuo neototalitaristinės gender ideologijos. Šis priešas ne fizinis, o dvasinis, nes ši ideologija pavergia ne kūną, bet sielą. Kūnas tik tampa šios ideologijos įkaitu. Todėl šiais laikais turėtume kalbėti ne apie fizinę, bet dvasinę mūsų tautos okupaciją. Tiesa ta, kad musų visuomenėje jau yra daug šios ideologijos dvasios pavergtų žmonių.

Ypatingą nerimą kelia tai, jog šiuo metu šios naujos žmogaus religijos adeptai sėdi Seime, ministerijose, kitose valstybės įstaigose. Tą labai ryškiai parodė praeiti metai. Kalbu apie tris teisėkūrines iniciatyvas, kurias reikia vertinti in corpore, suprasti kaip vieno ir to pačio plano dalį.

Pirmiausia, rugpjūčio mėnesį LR Sveikatos apsaugos ministerija paruošė Lyties tapatumo sutrikimo (transeksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo projektą, kuriuo siekiama de fakto įteisinti taip vadinamo lyties keitimo pirmą žingsnį – hormoninę terapiją.

Pagal jį gydytojui endokrinologui rekomenduojama asmenims, turintiems psichinį lyties tapatumo sutrikimą, skirti priešingos lyties hormonus: vyrui – moteriškus, o moteriai – vyriškus. Kitaip tariant, jame siūloma psichinį sutrikimą ne gydyti, bet jį gilinti, dar labiau išbalansuojant žmogaus hormonų sistemą.

Tada naujųjų metų išvakarėse LR Teisingumo ministrė E. Dobrovolska pasirašė įsakymą, kuriuo leido asmens tapatybės dokumentuose pasikeisti asmenvardžius iš vyriškos į moterišką giminę ir vice versa.

Lietuvių kalboje vardas ir pavardė, jų gramatinė forma ir giminė išreiškia lytinę tapatybę, todėl vardas ir pavardė yra lytinės tapatybės sudedamoji dalis. Taigi, šiuo sprendimu siekiama įvirtinti ne biologija, bet asmens pasirinkimu grįstos lyties (gender) supratimą.

Galiausiai, praeitą savaitę LR Seimo Žmogaus teisių komitete buvo pritarta siūlymui į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įtraukti „smurto lyties pagrindu“ sąvoką. Kaip pabrėžė iniciatyvos autoriai, „smurto lyties pagrindu“ sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji leidžia smurtu dėl lyties įvardinti ir lyties tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai.

Naujame įstatymo projekte atsiranda pareiga švietimo ministerijai švietimo sistemoje užtikrinti smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, socialinių reikalų ir darbo ministerijai – finansuoti tikslinius NVO projektus, skirtus padėti aukoms nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu, teikiant paslaugas aukoms, atsižvelgti į smurto lyties pagrindu pobūdį ir t.t. ir t.t.

Kad smurtas lyties pagrindu apima ne tik vyrų smurtą prieš moteris, bet ir smurtą dėl įsivaizduojamos lytinės tapatybės, akivaizdu iš Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtų gairių, kuriose rašoma, jog „Smurtas dėl lyties – prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl jų lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos.“

Šios gairės buvo parengtos įsisavinant ES ir Lietuvos biudžeto lėšas (projektas „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“). Jų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kaip kurti saugią aplinką mokykloje.

Gairėmis siūloma į smurto mokyklose prevencijos programas įtraukti priemones, ugdančias gebėjimus atpažinti smurtą dėl lyties ir apie jį PRANEŠTI.

Man puikiai žinoma, jog didelė dalis Lietuvos politikų, stengiasi šios invazinės gender ideologijos nematyti, renkasi su ja atvirai nekonfliktuoti, bijodami būti nepopuliarūs, prarasti tariamą reputaciją, užsidirbti radikalo ar talibo etiketę. Kai kurie galvoja, kad ši ideologija, kaip Covidas, tiesiog praeis, negydoma. Nepraeis, mielieji.

Ir už tai būsite atsakingi jūs.

Už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, įtvirtinančias gender ideologijos normas ir valstybės institucijų pareigą jas įgyvendinti, bus balsuojama Seime ateinantį antradienį.

Ramūnas Aušrotas


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite