Žydų kapinėms Rūdiškėse – dėmesys ir parama iš JAV

Parašyta: 2014-08-14 | Kategorija: JAV, Naujienos, Rūdiškės |
Akimirka iš Rūdiškių senųjų žydų kapinių tvarkymo

Akimirka iš Rūdiškių senųjų žydų kapinių tvarkymo

Istoriniai šaltiniai liudija, kad tarpukariu Rūdiškėse gyveno nemažai žydų šeimų, buvo susibūrusi  stipri bendruomenė. Pagrindinėje gatvėje dažnas namas priklausė žydams, veikė keliolika parduotuvių, smuklės, arbatinės, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė.

Šiandien čia gyvenusius žydų tautybės žmones primena tik  senosios žydų kapinės. Iki šių dienų išlikę 38 kapai. Antkapių plokštės prieš keletą metų buvo pakeistos naujomis, senąsias beviltiškai sunaikinus laiko tėkmei. Kapinių priežiūra pagal galimybes rūpinasi Rūdiškių seniūnija: nušienaujama žolė, genimos medžių šakos, atliekami kiti būtini darbai. Artimiausiu metu planuota įrengti bent laikiną tvorelę, nes kapinės yra  miško masyve, todėl teritorijos aptvėrimas ypatingai aktualus.

Šių metų pavasarį gauta gera žinia iš JAV: Latham mieste (Niujorko valstija) įsikūrusi korporacija „Rytų Europos žydų kapinių atstatymas“ (angl. Restoration of Eastern European Jewish Cemetaries, Inc.) parengė projektą ir skyrė lėšų kapinių tvorai įrengti. Pasamdyta privati bendrovė, kuri pagamino tvoros segmentus ir įrengė juos kapinių teritorijoje.

Projekto dalyvių iš JAV iniciatyva kapinėse surengta mirusiųjų pagerbimo ceremonija. Ta proga atvyko korporacijos „Rytų Europos žydų kapinių atstatymas“ steigėjas ir projekto vadovas dr. Michael Lozman,  dėstytojų šeima ir septyni studentai iš Union koledžo (Schenectady, Niujorko valstija). Studentų ir dėstytojų kelionę parėmė Union koledžas.

Trumpai apie kiekvieną projekto dalyvį.

Daktaras Michael Lozman yra JAV žydas, pagal profesiją – gydytojas stomatologas. Jis jau ne pirmi metai vadovauja žydų kapinių atstatymo (atkūrimo) projektams Baltarusijoje ir Lietuvoje. Jų metu tvarkomos žydų kapinės, aptveriamos buvusių kapinių teritorijos, vykdomi kiti reikalingi darbai. Jis dirba savanoriškais pagrindais, negaudamas finansinio atlygio ir savo kelionę apsimoka asmeninėmis lėšomis.

Prof. Judith Lewin, koledžo dėstytoja, anglų kalbos fakulteto dekanė; žydė, abu jos tėvai ir seneliai išgyveno Holokaustą, buvo kilę iš Kauno ir Vilniaus.

Prof. Bernhard Kuhn, jos vyras, anglų kalbos fakulteto dėstytojas.  Motina – latvė, tėvas – Vokietijos žydas.

Ariella Kuhn, jų dukra, dešimties metų amžiaus.  Lydi tėvus jų kelionėse.

Studentai:

Chase Finkel, iš Floridos, žydas, studijuoja istoriją, laisvalaikiu žaidžia futbolą.

Selene Palomo, iš Niujorko, šeima kilusi iš  El Salvador, namie kalba ispaniškai, studijuoja rusų kalbą ir politiką, buvo išvykusi semestrui į Irkutską (Rusija). Tikėjimas: katalikė

Aarifa Gowani, prieš ketverius metus su šeima atvyko iš Pakistano; musulmonė; kalba urdu kalba, studijuoja psichologiją, fotografiją ir yra parengiamosiose stomatologijos studijose.

Colleen Nugent, kilusi iš Masačiusetso valstijos (JAV), studijuoja politologiją, dainuoja.

Kim Bolduc, iš Masačiusetso valstijos (JAV), studijuoja chemiją ir literatūrą. Tikėjimas: katalikė.

Ashley Egner,  iš Naujojo Džersio valstijos (JAV), studijuoja prancūzų kalbą ir politologiją.

Alex Tancrell-Fontaine,  kilusi iš Rodo salos (Graikija), studijuoja anglų literatūrą ir antropologiją, laisvalaikiu žaidžia ledo ritulį. Tikėjimas: katalikė.

Pagerbimo ceremonijoje taip pat dalyvavo: Rūdiškių seniūnijos seniūnas Tadeušas Pavlovskis, Rūdiškių bendruomenės „Pušynas“ pirmininkas Sergejus Vorobjovas, buvusi bibliotekininkė Lionė Verseckienė, sukaupusi daug istorinės medžiagos apie Rūdiškių žydų bendruomenę, Rūdiškių miesto gyventojai.

Ceremonijos pradžioje kalbėjęs dr. M.l Lozman pasidžiaugė padarytais darbais, padėkojo už pagalbą ir bendradarbiavimą. Rūdiškių seniūnas T. Pavlovskis trumpai supažindino su kapinių istorija, papasakojo apie tai, kas buvo daroma, kad kapinės būtų išsaugotos, padėkojo už lėšas kapinių aptvėrimui, patikino, kad ir ateityje seniūnija stengsis, kiek leis galimybės, prižiūrėti kapines. Projekto dalyviams jis įteikė atminimo dovanėles su Rūdiškių miesto simbolika. Rūdiškių bendruomenės „Pušynas“ pirmininkas S. Vorobjovas pasiūlė kitais metais pagalvoti apie bendrą projektą, kuomet lietuvių ir žydų jaunimas galėtų drauge prisidėti prie kapinių tvarkymo. Visi susirinkusieji palaikė šią mintį.

Prof. J. Lewin sakė esanti laiminga būdama čia. Jos nuomone, labai svarbu prisiminti ir pagerbti savo tautiečius, kur jie bebūtų. Bendri darbai jų atminimui, maldos suartina ir sujungia žmones. Ceremonijos pabaigoje ji paprašė visų susirinkusiųjų susirasti po akmenėlį ir, žydų papročiu, padėti jį ant pasirinkto kapo. Akmuo ant kapo simbolizuoja, kad mes čia buvome, kad prisimename. Gėlių į kapines žydai neneša. Po to kalbėtos maldos. Jos skambėjo įvairiomis kalbomis: hebrajų, anglų, ispanų, arabų, graikų, lietuvių.

Už logistiką ir kitus praktinius projekto vykdymo klausimus buvo atsakinga Dominyka Šumskaitė, kilusi iš Trakų, turizmo bei poilsio industrijos profesionalė. Teodoras Malinauskas, menininkas, muzikantas, fotografas, skulptorius, užtikrino saugias darbo grupės keliones ir užfiksavo svarbiausius momentus fotografijose.

Susirinkusiems ceremonijos dalyviams bendrauti, o taip pat rengiant straipsnį, padėjo vertėja, aktyvistė, dirbusi žmogaus teisių srityje Raminta Biziulevičiūtė. Jos šeima kilusi iš Aukštadvario apylinkių (Alešiškių kaimo).

P.S. Labai liūdna buvo išgirsti netikėtą žinią, kad Ramintos jau nėra tarp mūsų: ji žuvo autoįvykyje Vilniuje. Nuoširdi užuojauta artimiesiems.
 

Edita Vorobjovienė ,
Rūdiškių bendruomenės „Pušynas“ valdybos narė

www.trakai.lt


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *