A. Dzigas: „Laukiame Hidrometeorolologijos tarnybos pranešimų dėl ekstremalios sausros.“ Kazimiero Šliužo nuotr.
Trečdalį Trakų rajono savivaldybės ploto sudaro žemės ūkio paskirties žemė, tačiau Trakai savęs negali laikyti stipriai orientuota į žemės ūkio veiklą. Mat žemė čia nederlinga, todėl daugiausia tiktų gyvulininkystei ir auginti tik grikius, rugius bei kai kurias ankštines kultūras, taip pat daržoves.
Rajono žemė labai nederlinga, įvertinta vos 27–32 našumo balais. Trakų rajonas yra tarp 9 savivaldybių, kurių žemės ūkio paskirties žemės našumo rodiklis yra žemiausias Lietuvoje. Visos jos yra rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyje, o truputį žemesni rodikliai yra tik Varėnos ir Lazdijų rajonuose.
Mokslas rekomenduoja nederlingose žemėse verstis gyvulininkyste arba daugiau užsodinti mišku. Pastaroji veikla per keletą dešimtmečių būtų gerokai pelningesnė už augalininkystę, tačiau žmogus, norįs ūkininkauti, nenusiteikęs laukti dešimtmečius, kol medis užaugs.
Gyvulininkystė dar neprigyja
Pasak Arūno Dzigo, savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjo, gyvulininkyste rajone daugiau verčiasi tik Merkio žemė ūkio bendrovė (ŽŪB), turinti beveik 400 galvijų, ir keli smulkūs ūkininkai, laikantys po 15–30 galvijų, bei patys smulkiausi, turintys po keletą pieninių karvių arba kiaulių „tik sau“. Yra ir keli ūkininkai, kurie verčiasi avininkyste.
„Gyvulininkystė rajone iš tiesų galėtų būti perspektyvi, bet jai reikia ir nemažų investicijų, o šiuo metu nepalanki ir rinka, – svarsto skyriaus vedėjas ir priduria: – Su gyvuliu reikia dirbti ištisus metus, o grūdininkui laiko žymiai daugiau; jam pagrindiniai darbai – sėja ir rugiapjūtė.“
Jo nuomone, atsirastų daugiau ir gyvulininkų, jei vienas kuris ryžtųsi ir, pamatę jo sėkmę, šia veikla užsikrėstų ir kai kurie kaimynai.
Auginti ūkinius gyvūnus Trakų krašte būtų palankiau ir dėl reljefo: kalvotoje vietovėje žemę dirbti sunkiau, nes ji labiau tinka ganykloms. Be to, trūkstant drėgmės, ant kalvos mažiau laikosi vanduo, jis nubėga, o per liūtis – pakalnėse ežerai. Kita vertus, kiekvienas ūkininkas moka skaičiuoti, gerai ir be patarimų įvertinęs, kas jam labiau tinka.
Deklaravimas pratęstas
Norint naudotis Europos Sąjungos teikiama parama žemės ūkiui, pasėlius kiekvieną pavasarį reikia deklaruoti. Šiemet tai daryti gerokai sunkiau negu ankstesniais metais. Mat yra įvesta naujovių, kurios ne kiekvienam deklarantui lengvai įkandamos, juo labiau, kad ir reikalavimai, ir deklaravimo taisyklės šiemet keitėsi pernelyg vėlai, jau prieš pat proceso pradžią.
Pasak A. Dzigo, deklaravimo pakeitimai ūkininkams buvo aiškinami susitikimuose, susirinkimuose, bet ne visi suvokė pokyčius, todėl, nors visi ateina į seniūnijas pagal iš anksto sudarytus sąrašus ir grafikus, daugumai tenka padėti. Tuo savivaldybėje užsiima trys patyrę specialistai, kurie darbuojasi visose aštuoniose seniūnijose.
Jiems darbelio per akis. Juk rajone yra 1540 žemės ūkio valdų, o pasėlius šiemet deklaruoja apie 1400 asmenų, kurie verčiasi žemės ūkio veikla. Reikia deklaruoti įsėlius, posėlius, reikia žmonėms aiškinti, pasitikrinti su skaičiuokle, ar atlikta teisingai – viskas užsitęsia… Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad ne visi norintieji suspėjo savo pasėlius deklaruoti, šį procesą pratęsė iki birželio 20 dienos. Finišuoti deklaravimas turi liepos 1 dieną. Vėliau tai padaryti bus galima tik labai išskirtiniais atvejais, dokumentais įrodžius, kad to nebuvo galima padaryti laiku dėl itin svarbių priežasčių. Kitais atvejais teks likti be finansinės paramos.
Savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus duomenimis, iki birželio 8 d. rajone savo pasėlius buvo deklaravę per 900 deklarantų. Taigi, eilėje dar laukia 400, nes tikimasi, kad šiemet bus apie 1300 deklarantų – kasmet jų sumažėja. Visi yra deklaravę apie 25 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų.
Daugiausia – ekologiniai ūkiai
Pasak A. Dzigo, dauguma smulkių ir vidutinių ūkininkų savivaldybėje yra pasirinkę ekologinį ūkininkavimą. Tai, be abejo, racionalu, nes prastą, per sovietmetį labai nualintą žemę per brangu gerinti cheminėmis trąšomis, kurios yra taip pabrangusios, kad niekaip neatsipirktų tręšiant itin išbrangusiomis chemizuotomis trąšomis. Ekologiniuose ūkiuose galima naudoti tik organines trąšas, kurių per pastaruosius keletą metų yra atsiradę žymiai daugiau įvairių substancijų – ne tik natūralus mėšlas, bet ir granulės, skystos. Kai ūkinių gyvulių beveik nėra, ir natūralų mėšlą kiekvienas naudoja tik savo ūkelyje, tinka bet koks pasirinkimas.
A. Dzigo teigimu, Trakų rajone ekologiniai yra apie 150 augalininkystės ūkių.
Ne visi deklaruojantys savo pasėlius turi užtektinai žemės ūkio technikos. Jos, nuo traktoriaus, kombaino iki padargų rajone yra įregistruota apie 2 tūkst. vienetų. Tie, kurie dirba kelis hektarus žemės, ja dalijasi arba perka paslaugas iš stambesniųjų, kurie neretai yra įsigiję pilnus komplektus.
Melioracijos vargeliai
Savivaldybė turi prižiūrėti 13956 km melioracijos įrenginių, iš kurių 488 km griovių, 462 pralaidos, 3 užtvankos (Tiltų, Lieponių, Totoriškių), 23 vandens reguliatoriai, 16 tiltų, 4 lieptai. Visa tai nelabai geros būklės, todėl kiekvieną pavasarį reikia paremontuoti. „Šiam ūkiui, kurio priežiūra yra deleguota valstybės, prižiūrėti skiriamų lėšų užtenka tik skubiems gedimams pašalinti“, – guodžiasi A. Dzigas.
To maža, anot jo, savivaldybėje labai išplitusi bebrų populiacija. Šie žvėreliai užvertinėja griovius, ardo užtvankas. Matyt, reikėtų, kad ir medžiotojų būreliai būtų labiau skatinami mažinti bebrų gausą, kurie jau ir į gyvenvietes ateina, ko anksčiau nebūdavo. „Biologinė įvairovė yra gerai, bet kai bebrai jau išardo melioracijos įrenginius, ateina į miestus, tai jau kenkimas miestų ir kaimų infrastruktūrai“, – kerta savivaldybės skyriaus vadovas ir primena, kad valstybės numatytos kompensacijos yra per mažos, kad atlygintų globojamos laukinės faunos daromą žalą. „Prieš porą metų vilkai išpjovė 27 vieno ūkininko galvijus, buvo nemaža išpjautų avių. Vilkai irgi ateina prie gyvenviečių, į vienkiemius, ir galvijus pjauna, ir avis, šunis. Čia pat metas, kai vilkai pradės mokyti medžioti savo vilkiukus“, – perspėja A. Dzigas. Anot jo, atvykusi Aplinkos ministerijos komisija įregistruoja nuostolius, padarytus įregistruotiems ūkinių gyvūnų registre ir kažkiek jų atlygina, bet kompensacijos, kurios mokamos po pusmečio, niekada neatlygina nuostolių.
Didžiausias rūpestis
Dėl gerokai didesnių už melioraciją bėdų perspėja sinoptikai. Po vėsesnio pavasario prasidėjo grėsmingai sausa vasara. Prieš porą savaičių kiek kraptelėjus, neteko sulaukti žadėti didesnio lietaus. Poilsiautojų džiaugsmui nesislepianti saulė toliau džiovina žemę ir dar liaunus daigelius.
„Dėl to, kad nepakaktų vandens, keli ūkininkai jau pasiskundė, kad suprastėjusi dirvos kokybė. Kelia nerimą užsistovėję ganėtinai kaitrūs orai be lietaus. Laukiame Hidrometeorolologijos tarnybos pranešimų dėl ekstremalios sausros, nes yra nustatytas laikotarpis, kad būtų skelbiama ekstremali padėtis“, – sakė A. Dzigas.
Prieš porą savaičių pamelavę dėl lietaus, sinoptikai galgi atsipirks, šį kartą prognozavę smarkesnį lietų su perkūnija prieš Jonines, o Valstybinių miškų urėdija jau anksčiau pranešė apie beveik paraku virtusią paklotę ir perspėjo poilsiautojus būti itin atsargiems su ugnimi miške.
Trakų krašto valdos, 120,8 tūkst. ha
Žemės paskirtis Dalis, proc.
Miškininkystė 41
Žemės ūkis 33
Kita paskirtis ir
vandens telkiniai 26
Šaltinis: Vikipedija
Kazimieras ŠLIUŽAS
„Trakų žemės“ žurnalistas
