Sporto veiklos finansavimas svarbus ne tik dėl didesnių galimybių gerinti Lietuvos žmonių fizinius įgūdžius, sveikatos būklę, bet taip pat yra priemonė kovojant su alkoholizmu ar mažinant nusikalstamumą. Apie būtinybę didinti jaunimo užimtumą sportine veikla kalbėta Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje.

LVŽS frakcijos atstovas
Kęstutis Smirnovas

Trečiadienį, birželio 21 d., Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje kalbėta apie 2018 m. valstybės investicijų programą sporto objektams ir Lietuvos plaukimo federacijos vykdomo vaikų mokymo plaukti projektą. Diskusijoje išgrynintos esminės problemos, susijusios su sportinių objektų finansavimu, didmiesčių ir rajonų atskirtimi šioje srityje bei numatytos veiklos tobulinimo gairės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Jonas Jarutis ragino kuo skubiau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos ateityje būtų finansuojami sporto objektai.
„Turėtų būti aiškūs kelerių metų tikslai – kas, kur, kada ir už kokias sumas bus daroma. Investicija į sportą – būtina, nes taip mes atitraukiame jaunimą nuo neigiamą poveikį jam darančių veiklų, tokių kaip alkoholio vartojimas, ir skatiname rinktis sveiką laisvalaikį. Turime suvokti, kad tai darome ateičiai – statome vertingus pamatus savo vaikams“, – kalbėjo parlamentaras J. Jarutis.
Diskusijoje paliestos ir kitos opiausios problemos: pirmiausia, skendimų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Nors nemažai lėšų investuojama į šią sritį, trūkumas, pasak Lietuvos plaukimo federacijos atstovų, akivaizdus. Galimybę pasinaudoti valstybės finansuojamomis plaukimo pamokomis turi tik 25 proc. mokinių rajonuose, kuriuose yra pritaikyta infrastruktūra. Be to, pasak kito komisijos nario, LVŽS frakcijos atstovo Aurimo Gaidžiūno, matoma ydinga praktika, kai gyventojai išvejami iš sporto erdvių, kurios įrengtos už valstybės lėšas ir turėtų būti prieinamos plačiajai visuomenei.
„Pirmiausia, reikalingi aiškūs sporto objektų finansavimo kriterijai, taip pat daug lėšų būtų sutaupyta, jei atsirastų standartiniai sporto objektų projektai. Kalbant apie plaukimo pamokas vaikams, būtų labai protingas žingsnis kitąmet didinti finansavimą šiai sričiai. Plaukimas – ne tik viena iš sveikiausių sporto šakų, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis. Mes visada sieksime tokių pokyčių, kurie leistų kiekvienam šalies vaikui turėti galimybę sportuoti ir gyventi sveikai“, – baigiantis posėdžiui kalbėjo komisijos pirmininkas, LVŽS frakcijos narys Kęstutis Smirnovas.
Komisijoje bendru sutarimu siūloma nemažinti 2018 m. investicijoms numatytų lėšų ir pabaigti pradėtus sporto objektų projektus.
Primintina, kad praėjusios kadencijos Vyriausybė, formuodama 2017 m. valstybės biudžetą, nenumatė lėšų neformaliajam ugdymui visiems metams, todėl antrajame šių metų pusmetyje atsidūrėme situacijoje, kai nepakako finansavimo. Tačiau Vyriausybė jau priėmė sprendimą dėl neformaliojo krepšelio mokiniams atstatymo nuo rugsėjo 1-osios ir rado trūkstamų lėšų.
Vaikų ir jaunimo užimtumas  – vienas iš LVŽS prioritetų. Lėšos neformaliajam moksleivių ugdymui bus numatytos ir kitų metų valstybės biudžete.

LVŽS infocentro inf.