Iki pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos kasmet vasarą Trakuose vykdavo tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Deja, pastaruosius dvejus metus dėl koronaviruso infekcijos ji nebuvo rengiama. Tačiau mažai kas žino, kad visai neseniai aktyvi karaimų jaunimo karta atgaivino ir Lietuvos karaimų vaikų dienos stovyklos „Kujaščech“ (liet. „Saulutė“) Trakuose veiklą. Už šią iniciatyvą šiemet Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Bijanai Jodis (Juchnevičiūtei), Evelinai Juchnevič, Viktorijai Narmontienei (Juchnevičiūtei), Jelenai Špakovskai, Eugenijai Špakovskai, Garri Babadžan įteikė padėkas. „Trakų žemė“ pakalbino vieną karaimų vaikų stovyklos iniciatorę Eugeniją ŠPAKOVSKĄ apie savo protėvių tradicijų puoselėjimą, tautinio identiteto svarbą šiame globalėjančiame pasaulyje ir karaimų vaikų stovyklos atgimimą.
„Kujaščech“ stovyklos vadovės ir iniciatorės (iš kairės) – Viktorija Narmontienė (Juchnevičiūtė), Bijana Jodis (Juchnevičiūtė) ir Eugenija Špakovska, 2020 m.
Visų pirmą norėtume skaitytojams trumpai Jus pristatyti. Papasakokite apie save.
Kai manęs klausia, kur aš gimiau ir užaugau, visada sakau, kad tiek Vilnius, tiek Trakai man yra gimtieji miestai. Gimiau, mokiausi ir ilgai gyvenau Vilniuje, tačiau beveik visus savaitgalius ir atostogas praleisdavau Trakuose, pas močiutę, draugų ir giminių apsuptyje. Kai buvau jaunesnė, dalyvaudavau karaimų bendruomenės rengiamose stovyklose, įvairiuose renginiuose ir veiklose. Taip pat priklausiau karaimų tautiniam šokių ir dainų ansambliui „Sanduhač“ (liet. „Lakštingala“). Kartu su ansambliu dažnai atstovavome karaimų tautai įvairiuose festivaliuose, koncertuose ir kituose renginiuose. Ne vienerius metus dalyvavome Trakuose rengiamuose festivaliuose ir šventėse.
Studijų laikais gyvenau Trakuose, vėliau – Vilniuje. O pastaruosius beveik penkerius metus kartu su sužadėtiniu gyvename Trakuose. Ir nors ateityje planuojame gyventi sostinėje, Trakai man visad buvo ir bus mano gimtasis miestas, kuriame man gera ir ramu, kur tvyro ramybė.
Esu baigusi Vilniaus universiteto komunikacijos ir informacijos bakalauro bei magistro studijas. Pastaruosius keletą metų dirbu finansiniame sektoriuje – įvairiuose bankuose, finansinėse įstaigose. Šiuo metu dirbu elektroninėje pinigų institucijoje, paprasčiau tariant elektroniniame arba tiksliau virtualiame banke. Mano darbas yra susijęs su duomenų analize ir informacijos apdorojimu bei apžvalga. Nors tai ir yra šiek tiek rutininė veikla, tačiau joje visada galima rasti kažką naujo kiekvieną kartą analizuojant net ir tuos pačius duomenis ar informaciją, pastarąją kaskart gali pamatyti iš kitos perspektyvos.
Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, stengiuosi skirti laiko sau ir savo artimiausiems žmonėms. Kai tik turiu galimybę, susitinku su šeima, draugais. Man svarbu yra palaikyti artimą ryšį ne tik su jais, bet ir pačia savimi.
Kalbant apie pomėgius, mėgstu tiek aktyvų, tiek pasyvų poilsį. Ne kartą su sužadėtiniu esame ėję į 15 km ir ilgesnius žygius. Didžiausias mūsų įveiktas maršrutas – 25 km Labanoro žygis Druskininkuose (TrenkTuras). Vasarą savaitgaliais mėgstame važinėtis dviračiais ar elektriniais paspirtukais, leisti laiką prie ežerų draugų kompanijoje, taip pat keliauti.
Jau beveik du dešimtmečius Trakuose vasarą vyksta kasmetinė tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla, kurioje ir Jūs ne kartą dalyvavote. Dabar su bendraminčiais subrandinote mintį rengti stovyklas tik vaikams. Atskleiskite, nuo ko viskas prasidėjo, kas Jums padėjo?
Taip, tiesa. Kasmetinė tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla vienokiu ar kitokiu pavidalu vyksta jau beveik du dešimtmečius. Kiek atsimenu vaikystėje dėl jų su malonumu ir laukdavau vasarų. Iš tikrųjų, esu buvus tik karaimų bendruomenės stovyklose. Vaikystėje dalyvaudavome ir dienos stovyklose bei keletą metų – stovyklose su nakvyne. Esame netgi organizavę išvažiuojamąją stovyklą Koktebelyje, Kryme, 2006 m. Stovyklos Trakuose taip pat vadinosi „Kujaščech“.
Prieš kelerius metus mano mama (Jelena Špakovska) priminė, kaip mums vaikystėje buvo smagu karaimų stovyklose ir pasiūlė kokiu nors formatu jas atgaivinti vaikams.
Jei gerai pamenu, 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje mama pasiūlė man ir mano pusseserėms organizuoti stovyklą ir naujametinį renginį mažiesiems. Taip ir prasidėjo atnaujintos organizacinio „Kujaščech“ komiteto darbas.
„Kujaščech“ stovyklos dalyviai ir mokytojai, 2021 m.
Prieš atgaivinant „Kujaščech“ veiklą, didžioji dalis karaimų stovyklos dalyvių buvo paaugliai ir suaugusieji. Atskiros stovyklos, skirtos mažiems vaikams, nebuvo. Mano mama visada turi įvairių idėjų ir sumanymų. Ji buvo mūsų ansamblio „Sanduhač“ vadovė ir koordinatorė, kuri visada su mumis važinėdavo į visus koncertus.
Viskas prasidėjo nuo idėjos ir noro duoti bendruomenei tai, kas buvo suteikta mums. Mes visada turėjome ir vasaros stovyklas, ir naujametinius renginius su eglute, Seniu Šalčiu ir dovanomis. Nors karaimų religijoje nėra švenčiamos Kalėdos, mūsų bendruomenės mamos mums organizuodavo naujametinius renginius su Kalėdų Seneliu.
Mes visada prisimename savo vaikystę šiltai, todėl sugalvojome, kad reikėtų atgaivinti „Kujaščech“ stovyklą, tik šiek tiek kitu aspektu. Pasirinkome 5–12 metų vaikus, kadangi ši amžiaus grupė yra labai imli naujovėms. Su jais palyginus yra lengva dirbti. Mūsų organizacinio komiteto dukterėčios ir sūnėnai kaip tik ir patenka į šią amžiaus grupę. Tai galima sakyti, kad norėjome jiems perduoti tą patirtį, kurią įgijome mes savo vaikystėje.
Kalbant apie pagalbą, tai gal pirmą reikėtų paminėti visus Lietuvos karaimų bendruomenės narius, kadangi ši mūsų iniciatyva sulaukė didelio jų palaikymo ir paskatinimo. Iš finansinės pusės mums padeda Lietuvos karaimų religinė bendruomenė ir Lietuvos karaimų kultūros taryba, taip pat mūsų projektus remia Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. Iš finansinės pusės taip pat stengiamės susirasti bent kelis rėmėjus. Antrus metus iš eilės vaikus priėmė ir maitino restoranas „Kybynlar“. Turime ir kelis partnerius-rėmėjus, privačias įmones, kurie mums padeda savo paslaugas pasiūlydami už mažesnę kainą. Taip pat mes sulaukėme ir kelių bendruomenės narių pagalbos organizuojant veiklas vaikams. Ir, žinoma, be vaikų tėvų palaikymo mes negalėtume surengti nė vienos stovyklos ar naujametinio renginio pastaruosius keletą metų.
Kur vyksta užsiėmimai, ką darote jų metu?
Žinoma, vienas pagrindinių stovyklos užsiėmimų yra karaimų kalbos mokymas. 2020-aisiais jos mokyti bandėme mes patys – stovyklos vadovai, o jau 2021-aisiais mums čia padėjo karaimų kalbos mokytojas Romas Čaprockį, kuris pagal profesiją yra filologas. Taip pat vyko šokių pamokos, kurias vedė Diana Fedorovič. Su ja dirbame ne pirmus metus, ji daugiau nei dešimt metų buvo ansamblio „Sanduhač“ choreografė. Kad vaikams dienos nebūtų monotoniškos ir nuobodžios, stengiamės paįvairinti veiklas ir užsiėmimus. Mūsų tikslas – smagiai ir naudingai praleisti laiką.
Vaikų gaminti sveikuoliški guminukai, 2021 m.
Stovykla vyksta 5 dienas, kurių metu kasdien vaikams vedamos karaimų kalbos ir šokių pamokos. Taip pat vyksta piešimo, rankdarbių ir kulinariniai užsiėmimai, pastaruosius veda Julija Lavrinovič ir Margarita Rajeckienė. Šios nuostabios moterys vaikams parodo naujas veiklas, tokias kaip, pavyzdžiui, sūrios tešlos lipdymas, paveikslai iš skiautinių, keksiukų papuošimas ir sveikų guminukų gamyba. Taip pat praeitais ir šiais metais buvome suorganizavę kelias išvykas. Jų metu aplankėme alpakų ūkį, Užutrakio dvarą, žirgyną, Nuotykių akademiją ir haskius. Vienas iš įdomesnių organizuotų užsiėmimų – apyrankių vėrimas iš tikrų akmenų.
Ankstesniais metais vaikai dalyvavo ekskursijose Trakų rajono policijos komisariate ir Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Taip pat jaunieji dalyviai plaukiojo laivu Trakų ežeruose, maudėsi, mokėsi kepti mielines bandeles ir kibinus (vartotinas žodis karaimų kalboje – kybyn). Abi stovyklas (2020 ir 2021 m.) vainikavo baigiamasis renginys vaikams ir tėvams. Renginio metu vaikai atliko trumpą pasirodymą, parodė šeimoms savo rankdarbius ir piešinius, kuriuos paskui pasiėmė namo.
Vaikai mokėsi kepti kybyną, 2020 m.
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais. Ar jau esate susidėlioję kitų metų veiklos planą?
Labai džiaugiamės, kad 2022-ieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra paskelbti karaimų metais. Jau turime nusimatę daug renginių ir iniciatyvų, skirtų karaimų bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Taip pat viena planuojamų veiklų bus vaikų dienos stovykla „Kujaščech“, skirta 5–12 metų vaikams. Ateinančiais metais joje dalyvauti kviečiame vaikus ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Šiuo metu daugiau komentuoti ir atskleisti negaliu, kol tai nėra paskelbta viešai. Bet laukia tikrai nuostabūs metai, kupini daugybės renginių ir veiklų, tad labai tikimės, kad pasaulinė pandemija nepakiš kojos mūsų planams.
Šiemet gavote Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės padėką. Ką Jums ir Jūsų bendraminčiams reiškia šis įvertinimas?
Iš tikrųjų, mums tai yra didelė garbė ir pasididžiavimas sulaukti pripažinimo ne tik iš karaimų bendruomenės, bet ir valstybiniu lygmeniu. Esame labai pagerbti, kad gavome Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės – mūsų pagrindinio partnerio ir rėmėjo – padėką.
Šis įvertinimas mus skatina ir toliau judėti ta pačia kryptimi išsaugant ir puoselėjant karaimų kalbą, tradicijas bei papročius. Mes ir toliau dėsime visas pastangas šviesti karaimų vaikus apie jų priklausymą tokiai mažai, bet stipriai bendruomenei. Ir suteiksime jiems galimybę susipažinti ne tik su savo tauta ir jos istorija, bet ir pažinti vienas kitą, susidraugauti.
Vaikai apipavidalino savo kuprines, 2021 m.
Kaip Jums pačiai svarbu puoselėti protėvių tradicijas ir perduoti jas ateitiems kartoms?
Man yra svarbu puoselėti protėvių tradicijas. Mano svajonė, kad ne tik mano vaikai, bet ir anūkai ir proanūkiai turėtų galimybę susipažinti su šia nuostabia ir didžia tauta. Karaimai Lietuvoje gyvena net 625-erius metus ir yra išlaikę savo kalbą, tradicijas bei papročius. Aš labai didžiuojuosi, kad esu viena iš kelių šimtų karaimų tautos atstovų, gyvenančių Lietuvoje. Kiek galiu, visada stengiuosi laikytis protėvių tradicijų ir papročių. Mano mažoje šeimoje mes stengiamės puoselėti visas tradicijas, tiek karaimiškas, tiek ir katalikiškas. Man taip pat yra svarbu šviesti visuomenę, supažindinti ją su karaimų tauta. Tikiuosi, kad ateityje daugiau žmonių susipažins ir žinos mūsų istoriją.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Nuotr. iš asmeninio Eugenijos Špakovskos archyvo
