Kai visi lietuviai švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Trakai džiaugiasi dviguba švente. Trakiečiai bei visi tikintieji mini Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų. Pagerbiant šią progą vyksta daug renginių, kuriais siekiama žmones supažindinti tiek su šio svarbaus paveikslo istorija, tiek sakraline jo reikšme. Dar gegužės pradžioje Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta mokslinė konferencija „Dievo Motina – tautų ir valstybių globėja“, birželį Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda, kuri pristato Dievo Motinos atvaizdo gerbimo istoriją. Į Trakus ši proga sutraukė ir ikonografijos gerbėjus. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyko pleneras „Trakų perlas“, kuriuose dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš Latvijos bei Ukrainos.

Bendroje nuotraukoje įsiamžino: viršuje iš kairės – ikonografijos mokytojas iš Ukrainos Andriy Maiovets ir Trakų kleb. dek. Jonas Varaneckas, dešinėje – kun. Robertas Moisevič, su juoda palaidine – ikonografė Eglė Jurevičė, Ramunė Vinikaitė (trečia iš dešinės) su kt. „Trakų perlo dalyvėmis

„Trakų perlas“

Keletą metų Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Karolinos Narkevič brandinta idėja apie menines veiklas Trakų bazilikoje šiais metais išvydo dienos šviesą. „Ne vienus metus mąsčiau, kad Trakuose būtų galima organizuoti užsiėmimus, kurių pagrindinė tema – Trakų Dievo Motina, o kūryba vyktų skirtingomis formomis. Pati labai norėjau, kad viena iš veiklų būtų ikonų tapymas, tad viską suorganizavome. Smagu, kad pirmieji žingsniai vyksta jubiliejiniais Trakų Marijos metais“, –
sakė K. Narkevič.
Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyrius pateikė paraišką ir gavo dalinį finansavimą iš Lenkijos fondo „Parama lenkams Rytuose“. Pagrindinė projekto idėja –
suburti įvairių šalių moteris meniniams užsiėmimas. „Trakų perlas“ – dviejų dalių projektas, kurio pirmoji dalis vyksta vasarą, jos metu tapomos ikonos, o antroji –
rudenį, kurioje bus sujungiamos kelios meno formos. Manoma, kad veiklose dalyvaus dvylika moterų. „Pateikus paraišką, sulaukėme gerų atsiliepimų. Fondui labai patiko, kad projektas, jo tema yra susijusi su šia vieta ir Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejumi“, – pasakojo projekto iniciatorė.
Pasak K. Narkevič, projektas skirtas tik moterims, jog per ikonų tapymą, teologiją, jos galėtų priartėti prie Trakų Dievo Motinos, pamedituotų, gilintųsi į tai, ką reiškia būti moterimi šiais laikais ir tomis mintimis dalintųsi tarpusavyje: „Šie užsiėmimai tai tam tikra meditacija, bandymas suvokti kas yra moteris dabar, galimybė apie tai diskutuoti. Siekiama, kad moterys pajustų bendrystę“.
Pirmojoje projekto dalyje, ikonų tapymo meno moteris atvyko mokyti ikonografas iš Ukrainos Andriy Maiovets. Mokytis taip pat padėjo kunigas Robertas Moisevič, dabar studijuojantis Romoje ir tik trumpam grįžęs į gimtinę. Kunigas ne tik dalijosi ikonų tapymo subtilybėmis, tačiau aukojo mišias bei atskleidė dvasinę ikonų prasmę.
Tikimasi, kad projektas turės tęstinumą ir taps tradicija. K. Narkevič pasakojo, jog nors teologinės temos atrodo ne itin populiarios, išties tai sudomina nemažai žmonių. Moteris viliasi, kad tokie užsiėmimai į Trakus pritrauks daugiau žmonių, taip supažindinant juos ne tik su Trakų Dievo Motinos, bet kartu ir su visų Trakų istorija.

Ikonų istorija

Ikonos seniau laikytos Rytų Bažnyčios papročiu, tačiau žvelgiant į istorines jų ištakas, toks teiginys nėra visai teisingas. Pasak ikonografės Eglės Jurevičės, kuri dalyvavo pirmojoje projekto „Trakų perlas“ dalyje, ikonų tapymas yra Senosios Bažnyčios tradicija, kuri atsirado daugmaž IV a., įteisinus krikščionybę. Tik vėliau, įvykus pagrindiniam Bažnyčios skilimui, ikonų tapybą labiau plėtojo Rytų Bažnyčia. „XI a. vid. Bažnyčia skilo į Rytų ir Vakarų, būtent stačiatikiai perėmė bizantinės ikonografijos tradicijas ir jas tęsia iki šių dienų. Vakarų Bažnyčia sekė pasaulietinę dailę, tačiau Italijoje vis dar galima pamatyti išlikusių senųjų ikonų. Venecijoje, Šv. Morkaus bazilikoje, jei neklystu, yra V a. Dievo Motinos ikona, Romoje – VII a. Snieginės Dievo Motinos ikona. Visa tai išlikę iš to laikotarpio, kai Bažnyčia buvo viena“, – pasakojo E. Jurevičė.

Ikonografė Eglė Jurevičė

Ikonų pirmtakai – Fajumo portretai. Šiuos portretus III a. pr. Kr. – I a. po Kr. laidotuvių apeigose naudodavo Egipte įsikūrę graikai. Fajumo portretai buvo tapomi ant gruntuotos medžio lentos – ši tradicija perduota ikonų tapybai. Ikonų tapybai naudojami tik natūralios medžiagos – medinė lenta, kuri nugruntuojama kiškio odos klijais, dažai gaminami iš žemės pigmentų, jie sumaišomi su kiaušinio emulsija.
„Trakų perlo“ metu dalyviai tapydami ikonas džiaugėsi, kad jie turi galimybę dalytis savo žiniomis. Tokiu būdu jie ne tik pasisėmė patirties, tačiau pagilino ir teologines žinias, aiškinosi ikonose vaizduojamų simbolių reikšmes. „Ikonografija – tai gyvoji tradicija, to neišmoksi iš interneto. Tam reikalingas ilgas pasiruošimas, geras teologijos išmanymas. Ikona turi labai gilią sakralinę prasmę. Ikonoje matome ne žemišką veidą, bet jau paliestą Dievo meilės. Šventieji vaizduojami ikonose jau patys yra šviesos šaltiniai. Ikona tarsi langas į dieviškąjį pasaulį“, – savo mintimis dalijosi ikonografė E. Jurevičė.
Dalyviai diskutavo, kad ikonų tapybą galima lyginti su tarnyste Bažnyčiai – tikėjimas, kaip ir tarnystė, turi būti ikonos pagrindas, tam turi būti tinkamai paruošta žmogaus širdis.
Pasak ikonografės, dabar egzistuoja daugybė ikonų stilių, tam įtaką padarė pasaulietinė dailė, žmonių kultūra, mentalitetas, tačiau bet kokiu atveju kanonas visada yra tik vienas. Kaip bebūtų, ikonose paslėpta daugybė teologinių simbolių, kuriuos ikonografai turi puikiai suprasti ir gebėti perteikti. „Ikonos – tai tarsi Evangelijos skaitymas, tik tai perteikta linijomis ir spalvomis“, – sakė E. Jurevičė.
Projekto dalyviai tapė Trakų Dievo Motinos ikoną, todėl kunigas R. Moisevič ir ikonografė  E. Jurevičė trumpai pristatė pagrindinius simbolius. Ikonoje esanti mėlyną spalva vaizduoja dieviškumą, raudona – žemiškumą, aukso fonas simbolizuoja tyrumą, skaistumą, sakralumą. Daug diskusijų sulaukiama dėl rankoje laikomų trijų rožyčių reikšmės, tačiau R. Moisevič ir E. Jurevičė teigė, kad tai galėtų simbolizuoti Švč. Trejybę arba Rožinio slėpinius, kurių seniau buvo trys.

Enrika GECAITĖ,
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos studijų studentė, praktikantė
Autorės nuotr.