„Aleliuja, aleliuja – skamba tūkstančiai varpų,
kai mirtis jau nugalėta, nebebijome kapų!
Šventą rytą Kristus kėlės, šventą rytą kelk ir tu,
džiaugsmo vėliavą iškėlęs, ženk su Kristumi kartu!“
( Iš Velykų giesmės)
Verbų sekmadienį, nešini kadagio šakele, kruopsčiai pinta verba ar pirmųjų pavasario žiedelių puokštele skubėjome pasveikinti Viešpaties Jėzaus Kristaus. Verbų sekmadienį Jėzus, kaip širdžių Karalius, įžengė į Jeruzalę – savo Kančios, Mirties ir Prisikėlimo miestą. Žmonės Jį sveikino mojuodami jaunomis palmių šakelėmis, klojo Jam, jojančiam ant asiliuko, savo apsiaustus, teikė Jam visokeriopą šlovę. Turbūt ir mes minėdami šį įvykį kiekvienas klojome Jėzui po kojomis savo gyvenimo šakeles: rūpesčius, džiaugsmus, skausmus, netektis… Visa tai paaukojome Jėzui, kad galėtume tyra širdimi laukti Jo Prisikėlimo šventės. Verbų sekmadienio liturgija mus veda į turtingą savo prasme Didžiąją savaitę.
Svarbiausias per Didžiąją savaitę yra Didysis Tridienis –
Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis ir Velyknaktis. Šio Didžiojo Tridienio metu yra išgyvenami labai svarbūs mūsų Išganymui įvykiai.
Didžiojo Ketvirtadienio vakarą švenčiame Paskutinės Vakarienės šventąsias Mišias. Šį vakarą Jėzus Kristus paskutinį kartą vakarieniavo su savo mokiniais, buvo išduotas ir suimtas, todėl ši diena itin svarbi kunigams, minimas kunigystės įsteigimas. Didijį Ketvirtadienį visi kunigai yra kviečiami į Arkikatedrą baziliką. Joje ryte yra aukojamos iškilmingos šventosios Mišios, kurių metu yra meldžiamasi už kunigus, yra šventinami kvapieji aliejai. Šios šv. Mišios dar yra vadinamos Krizmos Mišiomis. Šią dieną minime ir Eucharistijos sakramento įsteigimą. Kristus ne tik valgė su savo mokiniais Paskutinę Vakarienę, bet ir plovė jiems kojas. Šitaip parodydamas mums, kaip mes turime vienas kitą mylėti ir kokia tai turi būti meilė. Meilė, kuri viską iškenčia iki Kryžiaus mirties. Šį vakarą nutyla varpai ir vargonai. Juos išgirsime tik per Velyknaktį.
Didįjį Penktadienį minime Kristaus Kančios ir Mirties dieną. Tai vienintelė diena metuose, kai visose pasaulio bažnyčiose neaukojamos šventosios Mišios. Kadangi šią dieną Kristus mirė ant Kryžiaus, todėl visa pagarba yra atiduodama Atpirkėjo Kryžiui. Apmąstoma Kristaus Kančia, einamas Kryžiaus kelias. Vakare jam pagarbinti bažnyčioje rengiamos ypatingos pamaldos, jų pabaigoje kiekvienas mylintis Kristų gali atsiklaupęs pabučiuoti Kryžių ar kitu būdu jį pagarbinti. Šią dieną pravartu susilaikyti nuo visų linksmybių, būtina laikytis pasninko: atsisakyti mėsiškų ir pieniškų valgių.
Didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį, kai laukiam Kristaus Prisikėlimo, yra pati svarbiausia. Iškilmingos šventosios Mišios prasideda Ugnies liturgija: pašventinama ugnis, nuo kurios uždegama ir didžioji Velykų žvakė. Visi tikintieji užsidega savo žvakutes nuo pašventintos ugnies. Šventinamas vanduo Krištui ir Krikšto pažadų atnaujinimui. Skaitomi skaitiniai iš Senojo Testamento, o Naujasis Testamentas mums praneša žinia apie Prisikėlimą. Visų lūpose skamba giesmė „Aleliuja“. Sugaudžia vargonai, suskamba varpai. Tai žinia, kad Kristus Prisikėlė.
Didžiosios savaitės dienos tegul nuskaidrina kiekvieno iš mūsų širdį, kad Kristaus Prisikėlimas įvyktų mūsų gyvenime, kad tai nebūtų tik dar viena persivalgymo, margučių dažymo ir ridenimo diena. Linkiu, kad tų linksmybių sukūryje nepasimestų tikroji Šventų Velykų prasmė –
Kristus Prisikėlė – Aleliuja!
Brangūs parapijiečiai, tegu Viešpaties Prisikėlimo šventė apdovanoja kiekvieną reikiamomis malonėmis, pripildo Jūsų širdis Tikėjimo, Vilties ir Meilės, apgaubia Jus ir Jūsų šeimų narius Kristaus Taika ir Ramybė. Būkime Dievo vaikais, už kuriuos Jo brangiausias Sūnus paaukojo gyvybę ir tegul Kristaus Prisikėlimo būna kupina kiekviena Jūsų gyvenimo diena.
Sveiki sulaukę šventų Velykų!
Birutė JACHIMOVIČ,
Vilniaus Tuskulėnų
gimnazijos tikybos mokytoja
