L.Inis, D.Poškienė, V.Kubilius, R.Tinfavičius
Tūkstantmetė mūsų Lietuva – tokia mažytė pasaulio žemėlapyje, bet tokia graži…O kokia jos žemė – deginta trypta, krauju aplaistyta, grobta – neužgrobta, deginta –nesudeginta – žydi. Užauginusi tiek didžiavyrių, iškilių tautos sūnų, palikusių savo laiko žingsnius mūsų istorijoje. O istoriją reikia pažinti, kad geriau suvoktume, kas mes esame savo dabartyje, esatyje.
600 metų menantį istorijos puslapį „Karaimai lietuvių istorijoje ir literatūroje“ atvertėme Kauno įgulos karininkų ramovėje. Su vakaro svečiais – karaimų metraštininku Romualdu Tinfavičiumi, poetu, vertėju Aleksandru Vytautu Zajančkausku , knygos „Kelias“ autoriumi Antanu Žilėnu, kitais iš Trakų atvykusiais svečiais istorijos pamoką pradėjome nuo knygų. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius Valdas Kubilius apžvelgė išleistas knygas, pristatė autorius. Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, minint atkurtosios valstybės nueitą kelią, svarbu žinoti, kas Jos –kūrėjai, kovotojai už laisvę, už jos žmonių tvarų gyvenimą. Dabar, kai daugelį kaimyninių šalių palietė migracijos tema, kai iš karo ir netekčių apimtos Sirijos plūsta pabėgėliai, sunku įsivaizduoti, koks bendrabūvio pavyzdys buvo ir yra Lietuvoje nuo XIV a iki šių dienų taikiai gyvenančių totorių, karaimų tautų likimai. Tai – puikiausias integracijos pavyzdys, kai galima išsaugoti kalbą, papročius, kultūros paveldą. Apie tai byloja publicistinių straipsnių, gausių istorinių nuotraukų iš archyvų, asmeninių rinkinių knyga „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“. Autorių Romualdą Tinfavičių papildė šventėje dalyvavęs Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zėnonas Šafranavičius, totorių nacionaliniais rūbais pasipuošusi gimtąja kalba dainavusi Rima Kazėnienė. Šių tautų nueitas kelias – garbingas, kaip ir jų palikimas mūsų istorijoje, literatūroje. Vienu iš svarbių literatūros kūrinių, dar labiau suartinusių bendrystę su karaimų bendruomenės žmonėmis tapo rašytojo Laimono Inio knyga „Sakmė apie Gervių tiltą“. Iškiliai sutikta Trakų pilies Didžiojoje menėje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno šv. Jurgio konvente, knyga nutiesė tiltą į istorijos aidesį, atsiliepiantį dabartyje. Rašytojas savo knygai žinių sėmėsi iš istorinių šaltinių, lankėsi kariamų gyvenamose vietose, rinko medžiagą ir neįprastai, bet labai meniškai išreiškė karaimų kelią nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Autorius kalbėjo apie šiltus susitikimus su Romualdu Tinfavičiumi, Aleksandru V. Zajančkausku, pirmąja knygos “skaitytoja“, susipažinusia dar su knygos rankraščiu dr. Halina Kobeckaite. Knyga, liudijanti apie abiejų tautų draugystę, svarbi mūsų skaitytojui įvairias aspektais. Jos, kaip minėjo A.V.Zajančkauskas, karaimai laukė 600 metų…
Lietuvos valstybės, jos valstybingumo išsaugojimas amžių sandūrose, pirmieji nepriklausomybės ženklai įprasminti unikaliuose istoriniuose dokumentuose, žemėlapiuose. Klausant garbių žmonių pasisakymų, renginio svečiai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su kolekcininko, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Henriko Kebeikio ikonografijos paroda „Nepriklausomybės keliu“. Parodos autorius, vien šiais metais parodą pristatęs Kaune – Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių padalinyje, Šv. Jurgio konvente, parengė virtualią parodą, bylojančią apie nepriklausomybės kelią nuo 18 amžiaus.
Tai, kad renginys vyko Kauno įgulos karininkų ramovėje, dėkingi esame jos viršininkui mjr. Donatui Mazurkevičiui. Džiugu, kad kiekviena atversta knyga, surengta paroda, istorinių datų minėjimai visada palydimi neprastai Lietuvos istorijai, kultūrai, jaunuomenės švietimui atsidavusio p. Donato Mazurkevičiais prasmingomis įžvalgomis.
Vakaro kuliminacija – svečių, dalyvių sveikinimai ir padėkos žodžiai garbiajam Romualdui Tinfavičiui, kurie išreikšti Seimo nario Vydo Gedvilo, jo padėjėjo Vlado Kaftaniuko, , Kauno pilietinės bendruomenės pirmininkės Jolantos Kaminskienės, nusipelniusios mokytojos Irenos Eigelienės, Jurijaus Jutkevičiaus, Antano Žilėno, buvusių jubiliato bendradarbių –kelininkų inžinierių, bendramokslių palinkėjimais.
Renginio organizatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, PLC ir Kauno įgulos karininkų ramovė išlydėjo svečius, palinkėję naujų susitikimų.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė
