Konferencijos pranešėjai
Dalyvius sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir konferencijos organizatorius, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos Pirmininkas Juras Požėla. Pranešimą skaitęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas, jaunimo reikalų koordinatoriams, atsakingiems už jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėse, pranešė džiugią žinią apie jų darbo užmokesčio (DU) didėjimą – planuojama esamą 250 mln. Lt. biudžetą padidinti iki 278 mln. Lt.
Jaunimo organizacija – valstybinio sektoriaus partneris?
Konferencijos dalyvius nustebino naujojo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Manto Zakarkos pranešimas apie jaunimo nevyriausybinio sektoriaus situaciją, kylančius iššūkius. M. Zakarka teigė, jog nevyriausybinių jaunimo organizacijų sektorius kelia drąsiausias idėjas ir teikia realius siūlymus, o visų svarbiausia – siekia viešosios naudos visai visuomenei. Apie tarp institucinį, jaunimo ir savivaldybių bendradarbiavimą M. Zakarka kalbėjo, jog iniciatyvusis jaunimas, nuvykęs į savivaldybę pristatyti savo idėjų, padrąsinimų sulaukia, tačiau kas iš to? „Jūs pažaiskit smėlio dėžėje, o mes padarysim taip, kaip mums atrodo geriausiai“, – apie politikų požiūrį į veikiantį jaunimą savivaldybėse kalbėjo prezidentas. „Gal atėjo laikas jaunimo organizaciją paversti tikrais partneriais valstybiniam sektoriui? Už tai turi būti atsakingos abi pusės. Organizacijos turi išmokti parodyti konkretų rezultatą“, – savo siūlymus dėstė M. Zakarka.
Infrastruktūra yra, trūksta tik jaunimo
Vieni aktyviausių jaunimo politikos dalyvių – savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai
Tuo tarpu Lietuvos JRK atstovaujančios Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos prezidentas Vidas Visockis džiaugėsi koordinatorių sėkme. Apie tai byloja jų kilimas karjeros laiptas – šiuo metu, buvęs Zarasų JRK Ramūnas Keršys eina Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. V. Visockis mano, jog jaunimo politikai, kaip ir visoms kitoms, yra reikalingas lyderis, kurių daugelyje regionų yra per mažai. Dar vienas prezidento pastebėjimas – jaunimo trūkumas regionuose. Žinoma, galima tik pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia virš aštuoniasdešimt atvirų centrų ir virš šimto atvirų erdvių. Kyla klausimas, kas iš to, jei jie lieka stovėti tušti? „Ateinančiais metais turime orientuotis į tai, kaip pritraukti jaunimą į regionus. Didžiausias dėmesys ir lėšos turi būti skirtos nebe „kietiesiems“, investiciniams projektams, o jaunimą pritraukiančioms ir save realizuoti padedančioms veikloms“, – teigė V. Visockis.
Transformuoti į darbo rinką – dar mokykloje
Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis teigė, jog šiuo metu pastebimas jaunimo nedarbo šalyje mažėjimas, kas džiugina visus jaunimo politikos formuotojus ir įgyvendintojus. Tačiau atsigręžiama į šeimą ir mokyklą – dvi svarbiausias vaikui institucijas. „Galime teigti, kad šeima, viena svarbiausių vaiko ugdytojų, neatlieka savo funkcijų“, – teigė B. Gruževskis. Profesorius pateikė pavyzdį: „Yra apsčiai tokių atvejų, kai tėtis žiūri krepšinį, vietoj to, kad mokytų vaiką fizikos“, – vieną iš gyvenimiškų situacijų pateikė DSTI direktorius. Jeigu vaikas – žemo pažangumo, šeimoje situacija taip pat nepalanki, akivaizdu, kad tokie vaikai gali patekti į bedarbių gretas. Profesoriaus manymu, vienas iš svarbesnių dalykų nedarbo problemai spręsti – vaiko transformacija į darbo rinką bendrojo lavinimo proceso metu. Mokykloje vaikai turi būti supažindinti su kitu, darbo pasauliu, kuris jiems yra nežinomas.
Iš narkotikų liūno – į direktorius
Konferencijoje viešėjo svečiai iš Londono (Anglija) – organizacijos „198 Contemporary Arts and Learning“ (liet. 198 „Šiuolaikinis menas ir mokymasis“) direktorė Julia Wolton ir du organizacijai priklausantys jaunuoliai, kurios dėka jiems pavyko išklimpti iš narkotikų liūno ir tapti puikiais leidėjais, socialiniais verslininkais. Užsienyje veikianti organizacija siūlo jaunimui mokytis dizaino pagrindų, plėtoti jaunų žmonių įgūdžius versle. „Pradėjome nuo nulio, bet pastebėjom, kad sekasi neblogai. Dėka organizacijoje įgytų žinių ir įgūdžių, mes įkūrėme madingų drabužių parduotuvę – plėtojame spausdinimo ant trikotažo paslaugas. Tai labai puiki galimybė jauniems žmonėms įgyti žinių, padėsiančių įkurti savo verslą“, – savąja patirtimi su konferencijos dalyviais dalinosi jaunuolis iš Londono. Kitas jaunuolis pasakojo, jog Jungtinėje Karalystėje buvo įsitraukęs į narkotikų verslą, tačiau dar būdamas vos penkiolikos netikėta pažintis su Julia (organizacijos direktore) jam padėjo įsitraukti į veiklą, po kurios jis teigė supratęs, kad gyvenimas keičiasi. Jaunuoliai pasakojo leidžiantys jaunimo žurnalą, kuris yra puiki jų saviraiškos, kūrybinė priemonė jaunimui – norinčiam ir galinčiam veikti. „Mūsų medijų platforma atspindi jauno žmogaus veiklą, rezultatus. Mums pavyko pakalbinti net Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotoją Nick‘ą Clegg‘ą“, – apie savo vieną įspūdingiausių pasiekimų pasakojo jaunuoliai.
Konferencijoje buvo kalbama apie jaunimo politiką įvairiais rakursais. Iš gausos temų, kurios buvo nagrinėjamos ir išdiskutuotos konferencijos metu, galima daryti išvadą, jog šioje srityje vyrauja lengvas chaosas. Abejotina tik tai, ar tokiais susibūrimais, apart jaunimo politikos įgyvendintojų išsikalbėjimo, kažkas ims keistis. Bene vienintelis realiausias ėjimas – LR Švietimo ir mokslo ministerijos įtraukimas į veiklas ir panašaus pobūdžio konferencijas, nes mokykla yra antroji institucija, lygiai taip pat atsakinga už jauno žmogaus formavimąsi. O tarp šių dviejų sektorių šiuo metu glaudaus bendradarbiavimo nematoma.
Evelina KISLYCH
Vido Visockio nuotr.
