Miško sodmenų kokybės reikalavimai. Kaip pasirinkti kokybiškus sodmenis?

Parašyta: 2018-04-20 | Kategorija: Gamta, Naujienos |

Pavasarį, atšilus orams ir išėjus pašalui, vienas svarbiausių miškininkystės darbų – miško atkūrimas ir įveisimas. Miškų įstatyme numatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis, kirtavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, o neteisėtai iškirstas miškas per vienerius metus nuo kirtimo fakto nustatymo. Iškirstą mišką rekomenduojama atkurti kuo greičiau, kad būtų išvengta dirvos suvelenėjimo ir žolinės augalijos konkurencijos, o, kad želdinimo darbai būtų atlikti sėkmingai, būtina pasirūpinti sodmenų kokybe, nes tik kokybiškus sodmenis sodinant galima tikėtis sveiko ir produktyvaus medyno.

Sodmenų kokybė vertinama vizualiai ir matuojant. Netgi nesant specialistu vizualiai sodmenų kokybę galima lengvai įvertinti, reikia tik atkreipti dėmesį į sodmenų gyvybingumą, šaknų sistemos išsivystymą, sumedėjimą, pažeidimus, stiebelio formą, bei šakotumą. Sodmenys laikomi nekokybiškais, jeigu turi bent vieną iš šių išvardytų defektų: neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šalinant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių; sodmenys yra nuvytę; apatinė stiebelių dalis išlinkusi daugiau kaip 30 laipsnių (išskyrus maumedžio, buko ir ąžuolo); sodmenys, turintys daugiau nei vieną stiebelį; sodmenys, turintys daugiau nei vieną paskutiniųjų metų viršūninį ūglį (išskyrus ąžuolo); nesumedėję ūgliai ir neišsivystę viršūniniai pumpurai (išskyrus maumedžio, buko, ąžuolo); spygliuočių medžių rūšių sodmenys be viršūninio pumpuro (išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis); vyresnių nei vienerių metų sodmenų stiebeliai be šoninių šakučių; dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi, paskutiniųjų metų ūglio spyglių ir viršūnės pumpuro pažeidimai; pažeistas šaknies kaklelis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis); labai susisukusi arba užlenkta pagrindinė šaknis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis); sodmenys be šoninių šaknų arba labai sužalotos šoninės šaknys; sodmenys, pažeisti ligų bei kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 proc., šaknų ir stiebelio paviršiaus – 10 proc., pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 proc.); sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo saugojimo (perkaitę, surūgę, apipuvę); sodmenų šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 antžeminės dalies masės, sodinukų pagrindinė šaknis neturi būti užlenkta.
Įvertinus sodmenis vizualiai ir nustačius, kad jie sveiki, vis dėlto dar reikia įsitikinti ar jie atitinka minimalius aukščio ir skersmens parametrus priklausomai nuo sodmens amžiaus bei rūšies. Sodmenų rūšiavimas pagal aukštį ir skersmenį šaknies kaklelyje yra dažniausiai naudojami kriterijai medelynuose. Pastebėta, kad, esant vienodai sodmenų fiziologinei būklei, aukštesni sodmenys auga geriau, tačiau prasčiau prigyja, lyginant su žemesniais sodmenimis. Pateikiame dažniausiai sodinamų medžių rūšių minimalius parametrus: paprastosios eglės sodmenys paprastai sodinami ketverių metų amžiaus, jų minimalus aukštis privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm, o skersmuo šaknies kaklelyje – 5 mm, paprastosios pušies dviejų metų amžiaus sodmenys privalo būti užaugę ne mažiau kaip 10 cm aukščio, o skersmuo turi siekti 3 mm. Miškui želdinti karpotojo beržo ir juodalksnio sodmenys dažniausiai auginami 2 metus. Berželių aukštis turi siekti 30 cm, skersmuo – 3 mm, juodalksniukų aukštis – 40 cm, o skersmuo – 7 mm. Paprastojo ąžuolo sodmenys iki minimalių aukščio bei skersmens reikalavimų paprastai yra auginami trejus metus ir privalo būti ne mažesni kaip 50 cm ir ne plonesni kaip 6 mm (detaliau šie parametrai reglamentuoti Aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose Miško sodmenų kokybės reikalavimuose).
Šiek tiek kitaip vertinami sodmenys išauginti su apribota šaknų sistema, taip vadinamuose konteineriuose. Šių sodmenų aukštis neturi viršyti: spygliuočių – daugiau kaip 2,5 karto konteinerio aukščio, lapuočių – 4,5 karto. Sodmenys turi turėti kuokštinę šaknų sistemą. Šaknų skeletą turi sudaryti pagrindinė šaknis su taisyklingu nulaibėjimu ir visame jos ilgyje atsišakojančiomis šoninėmis šaknimis. Konteinerių tipas ir dydis turi būti toks, kad būtų galima išvengti šaknų sistemos deformavimo. Šaknų sistema negali būti spiralės arba kamuolio formos.
Labai svarbu tinkamai sodmenis pervežti iš medelyno į mišką. Vežant reikia ypatingai saugoti sodmenų šaknis. Nors medelynuose visų sodmenų šaknys yra mirkomos į specialius apsaugančius nuo išdžiūvimo mišinius, tačiau vėjas ir saulė per kelias minutes vis tiek gali padaryti nepataisomą žalą. Transportavimui paprastai naudojami specialūs, dažniausiai baltos spalvos, maišai arba nuo išdžiūvimo apsaugančios pakuotės. Vežant ilgiau nei 6 valandas nesupakuotus į dėžes arba maišus spygliuočių sodmenis, tarp sodmenų turi būti palikti oro kanalai, kad būtų išvengta jų sušutimo. Atvežtus į mišką sodmenis rekomenduojama laikyti pavėsyje, o į kirtavietę neštis sodinti tik nedideliais kiekiais.
Būtina atminti, kad, net pasirinkus kokybiškus sodmenis, didelę įtaką sėkmingam miško atkūrimui ar įveisimui turi ne tik sodinimo darbų kokybė, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai. Siekiant užauginti perspektyvų medyną želdavietėse tenka taikyti sodmenų apsaugos priemones, tokias kaip stelbiančios sumedėjusios bei žolinės augalijos šalinimas, žvėris atbaidančių repelentų tepimas ir pan.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu
Užs. Nr. 288


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite