Pietų Korėja jau kitąmet, 2025-aisiais, savo šalies mokyklose startuoja su pirmaisiais skaitmeniniais vadovėliais. Iš pradžių į švietimo sistemą bus įvesti matematikos, anglų kalbos ir informatikos, o vėliau, 2026-2028 metais, – ir visų likusių mokomųjų dalykų skaitmeniniai vadovėliai.

Jie kuriami dirbtinio intelekto principu – ne tik suteiks žinių, bet ir bus mokiniui tarsi asmeninis mentorius. Vertindamas vaiko mokymosi lygį, tempą ir poreikius, dirbtinio intelekto technologija, lydint pedagogui, suteiks galimybę maksimaliai personalizuoti mokymąsi ir jį adaptuoti atsižvelgiant į kiekvieną vaiką individualiai.

Stažuotėje Pietų Korėjoje dalyvausi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vadybos ir politikos katedros docentė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė, apsilankiusi Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, Seulo metropoliteno švietimo biure, taip pat skirtingose valstybinėse ir privačiose švietimo bei studijų organizacijose, į Lietuvą atsivežė vertingos patirties, kurią bus galima pritaikyti ir mūsų šalies studijų procese, dirbant su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais.

Kiekvienam vaikui – po kompiuterį

Stažuotės, į kurią vyko 15 žmonių delegacija iš Lietuvos, tikslas buvo susipažinti su Pietų Korėjos švietimo technologijų (edTech) bendrovių kuriamomis inovacijomis ir verslo siūlomais sprendimais švietimo sektoriui, skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis ir edTech sprendimų diegimo mokyklose modeliu, tos šalies gerosiomis praktikomis.

„Kadangi pati dirbu su būsimaisiais mokytojais, skaitau magistrantūros studijų dalyką apie švietimo inovacijų vadybą, taip pat dirbu su dėstytojais, padėdama jiems kelti kvalifikaciją ir pasiruošti skaitmeninių inovacijų diegimui studijų procese, buvau suinteresuota iš stažuotės pasiimti kuo daugiau, kad galėčiau tas žinias pritaikyti studijų procese, dirbdama su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais“, – tvirtino VDU dėstytoja dr. R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Jai, kaip švietimo organizacijų atstovei, svarbu tai, kad tarptautiniame mokinių pasiekimų tyrime EBSO PISA (2022 m.) Pietų Korėja yra net 5 vietoje. Pietų Korėjoje edTech daugiau kaip dešimtmetį aktyviai remiama ir skatinama visos valstybės lygmeniu.

2023 m. Pietų Korėjos švietimo ministerija paskelbė strateginį planą, kuriuo siekiama, kad švietimas būtų prieinamas visiems, integruojant skaitmenines technologijas ir įvairius edTech sprendimus. Pietų Korėja teikia įvairius edTech sprendimus ne tik savo nacionaliniame lygmenyje, bet ir mums, vartotojams, visame pasaulyje. Ši rinka sparčiai plečiasi: tikimasi, kad šalies edTech rinka ten augs 8,5 proc. per metus – nuo maždaug 5,52 mlrd. 2021 metais iki maždaug 7,54 mlrd. dolerių 2025-aisiais.

Delegacija iš Lietuvos turėjo susitikimą su Pietų Korėjos švietimo ministerijos atstovais, kurie pristatė valstybiniu lygmeniu patvirtintas skaitmeninių vadovėlių rengimo gaires: pagal jas skaitmeninius vadovėlius ruoš ir į rinką pateiks tarpusavyje bendradarbiaujančios, technologinius sprendimus išmanančios privačios verslo bendrovės.

„Siekiama, kad kiekvienas mokinys mokykloje turėtų bent po vieną technologinį įrankį, skirtą mokymuisi. Skaitmeniniai vadovėliai, planuojama, bus naudojami nuo trečios klasės. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas mokytojų kvalifikacijos kėlimui įvairiomis formomis, taip pat – personalizuotam mokymui.

Kas labiausiai sužavėjo? Ogi tai, kad, lankydamiesi skirtingose institucijose, o jų aplankėme kone dešimtį, visur girdėjome tą patį, ką ir Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, t.y. visi kalbėjo apie esminį švietimo politikos posūkį lyg skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto panaudojimą rengiant skaitmeninius vadovėlius“, – po vizito sakė R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Viso ko centre yra žmogus  

Pietų Korėjos skaitmeninių vadovėlių rengimo gairėse nurodyta, kad jie turi būti kuriami ChatGPT principu, t.y. turi būti sukurtas iššokantis langelis, kuriame mokinys galėtų užduoti klausimus, jis būtų vedamas per mokymosi procesą ir gautų personalizuotą pagalbą.

„Tokiu būdu kiekvienam vaikui būtų prieinamas personalizuotas mokymas. Jų argumentas paprastas: jeigu mokyklose trūksta pedagogų ar jų asistentų, ypač mažesniuose regionuose, skaitmeniniai vadovėliai su dirbtiniu intelektu gali vaikams padėti. Tai būtų ypač naudinga vaikams, kurie nedrįsta mokytojui užduoti klausimų – sistemoje su dirbtiniu intelektu jie gali klausti, aiškintis, mokytis tinkamai formuluoti klausimus ir kt.

Pietų Korėjoje, berods, visi tik ir bekalba apie dirbtinį intelektą. Lankydamiesi didžiausioje Azijos šalyse edukacinių technologijų parodoje „Education Korea 2024“ stebėjomės, kad kone ant kiekvienos knygos, kurią išvydome, buvo užrašyta ChatGPT. Juokavome, kad jeigu nebūtų šio užrašo, turbūt knygos niekas ir nepirktų“, – juokėsi pašnekovė.

Vizito metu specialistai delegacijai iš Lietuvos pristatė daugybę įvairių technologinių sprendimų, bet pabrėžė, kad viso ko centre yra ne technologijos, o žmogus.

Pasak dr. R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės, skaitmeninė transformacija neeliminuos mokytojo – mokymosi procese mokytojas išliks svarbiausia figūra, jo niekas nepakeis. Dirbtinis intelektas bus tik pagalbininkas vaikui suteikiant bazinių žinių, o mokytojas tą informaciją analizuos ir vertins, ves vaiką viso mokymosi keliu. Skaitmeniniai vadovėliai su mokytojo įsitraukimu suteiks galimybę personalizuoti kiekvieno vaiko mokymąsi pagal jo mokymosi lygį, tempą ir poreikius. Be to, naudojant skaitmeninius vadovėlius, į procesą sėkmingai galės įsitraukti ir tėvai.

2025 metais Pietų Korėja startuos su matematikos, anglų ir informatikos skaitmeniniais vadovėliais kaip pilotiniu projektu, t.y. juos išbandys tam tikros atrinktos pilotinės mokyklos. Vėliau, 2026-2028 metais, ketinama pereiti prie visų kitų mokomųjų dalykų skaitmenizacijos.

„Maksimaliai personalizuotas mokymas kiekvienam vaikui mokyklose taps kasdienybe, – neabejoja pašnekovė. – Ruošdamasi skaitmeninei reformai, Pietų Korėja orientuojasi į du strateginius tikslus – tinkamos ekosistemos vystymą ir mokytojų parengimą. Svarbu ir tai, kad mokyklos būtų apsirūpinusios tinkamomis technologijomis, t.y. kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną technologinę priemonę, ir tai, kad mokytojai įgytų reikiamų žinių ir kompetencijų, gebėtų dirbti su naujaisiais skaitmeniniais vadovėliais, įvaldytų dirbtinio intelekto metodus.

Taigi ir mes, sekdami jų gerąja praktika ir proveržiu švietimo srityje, turime priimti ir atliepti technologinius iššūkius. Ruošdami būsimuosius pedagogus, privalome orientuotis į tai, kad jiems atėjus dirbti į mokyklas anksčiau ar vėliau reikės dirbti su skaitmeniniais vadovėliais ir dirbtinio intelekto technologija“, – pabrėžia pašnekovė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vadybos ir politikos katedros informacija