Vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsauga reiškia įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Prokuratūra įtaria, kad buvęs liberalų pirmininkas ėmė ne tik piniginį kyšį, bet ir kyšius nematerialia forma. Buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, anot prokurorų, galėjo paimti 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Dėl liberalų rinkimų kampanijos finansavimo iš neteisėto šaltinio prokurorai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Gresia ne tik bauda, bet ir likvidavimas
Už padarytus nusikaltimus, kuriais įtariamos partijos, Baudžiamajame kodekse numatyta 50 tūkst. MGL bauda (apie 200 tūkst. eurų), juridinio asmens veiklos apribojimas nuo 1 iki 5 metų arba juridinio asmens likvidavimas. Generalinės prokuratūros pranešime apie įtarimus teigiama, kad Liberalų sąjūdis, veikdamas per partijos pirmininką Eligijų Masiulį ir partijos valdybos narį Šarūną Gustainį padarė sunkius nusikaltimus – stambaus masto kyšininkavimą ir stambaus masto prekybą poveikiu. Įtariama, kad buvęs Seimo narys E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš Ramūno Kurlianskio už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
„Tai yra koncerno užsakymai veikti jų naudai, veikti dabar kad būtų nauda, ir kad ateityje būtų nauda“, – paklaustas, kas per nematerialūs kyšiai, sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas Ramūnas Lukošius. Jis neatmetė, kad byloje gali atsirasti naujų įtariamųjų, tačiau pabrėžė, kad tyrimas eina į pabaigą. Anot prokuroro Martyno Jovaišos, prokurorai ir STT daro viską, kad byla teismui būtų atiduota kuo greičiau. Prokurorai įtaria, kad buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš to paties R.Kurlianskio, savo ir partijos naudai paėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant partijos narių mokymus. Prokuroro sprendimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga apie galimą „Liberalų sąjūdžio“ 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos galimą finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio buvo perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Darbo partijai pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad ji, veikdama per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį, padarė sunkius nusikaltimus – stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Įtariama, kad V.Gapšys, veikęs partijos interesais, iš R.Kurlianskio už „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą partijos naudai priėmė 12 100 eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncerno televizijas. Iš viso šioje byloje įtarimai paskelbti penkiems asmenims, keturi iš jų yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims – dviem partijoms ir koncernui.
Apie įtarimus liberalai žinojo dar ketvirtadienį?
Apie penktadienį reiškiamus įtarimus patvirtino esantys informuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir laikinasis Darbo partijos pirmininkas Šarūnas Birutis. „Turime informacijos, kad šiandien ruošiamasi pateikti įtarimus Liberalų sąjūdžiui“, penktadienį sakė E.Gentvilas. Liberalų sąjūdžio vadovai penktadienį rengia spaudos konferenciją, E.Gentvilo žodžiais, „apie mums nemalonias žinias“. Neoficialiomis žiniomis, Liberalų sąjūdžio vadovybė informuota apie įtarimus dar ketvirtadienį.
E.Gentvilo teigimu, partijos paskirtas atstovas vyks į STT atstovauti partijos procesiniams interesams ikiteisminiame tyrime. „Kaip ir anksčiau, bendradarbiausime su teisėsauga. Susipažinę su informacija galėsime komentuoti daugiau. Jei reikės, partijos garbę ginsime teisme, ir esu tikras, kad įrodysime tiesą“, – sako E.Gentvilas. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius pareikštus įtarimus partijai pakomentavo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Liberalų sąjūdžio pirmininku tapau sunkiausiu partijai metu. Tuo metu kai kas jau buvo nurašęs mus, bet per trumpą laiką mes atsistojome ant kojų ir įrodėme, kad mąstančiam žmogui esame pirmas pasirinkimas. Ar šiandienos naujienos ką nors keičia? Ne. Suprantu, kad sėkmės džentelmenų karčius vaisius dar kurį laiką teks raškyti („ačiū” jiems), bet gera žinia ta, kad pusantrų metų ištęsta muilo opera, atrodo, sulaukė finalinio epizodo. Pagaliau baigėsi nežinomybė, ir mums tapo aišku. Aišku, kad žala, kurią partijai padarę buvę kolegos, didesnė, nei tikėjomės. Bet mes atkursime reputaciją. Bendradarbiavome ir bendradarbiausime su teisėsauga, neneigsime faktų, tačiau turime teisę kvestionuoti jų interpretacijas ir tai paneigsime teisme. Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami, ir esu tikras, tai sėkmingai padarysime teisme. Nors šiandien dar esu Rygoje, bet jau rytojui sušaukėme neeilinį partijos Tarybos posėdį Kaune, kur aptarsime situaciją ir, tikiu, iš jos išeisime dar stipresni. Ar greitai atsitiesime po šios naujienos? Labai greitai, įsitikinsite. Jokie sėkmės džentelmenai nesužlugdys liberalizmo idėjos Lietuvoje“, – rašo jis.
Darbo partijos laikinasis pirmininkas patvirtino žinantis apie partijai reiškiamus įtarimus. „Girdėjau apie faktą. Manau, kad tai arba koks nors dirbtinis dalykas, arba nesusipratimas“, – sakė Š.Birutis. „Manau, kad ten kažkas susiję su V.Gapšio reikalais. Advokatai pažiūrės“, – pridūrė jis. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį taip pat rengia spaudos konferenciją.
Įtarimai – įtakingiems liberalams
Teisėsauga tikslina galutinius įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų. Joje kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariami vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ir kiti.
Penktadienio rytą į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis. Apie ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento R.Kurlianskio, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir tuometinio parlamentaro Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje. E.Masiulio namuose per kratas rasta 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, teisėsauga įtaria, kad dalis šios sumos – galėjo būti gautas kyšis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“. E.Masiulio vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui iki šių sukrėtimų prognozuota sėkmė per praėjusių metų Seimo rinkimus. Buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis tuo metu įvardintas šešėliniu Liberalų sąjūdžio premjeru. E.Masiulis iš karto po kratų atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Netrukus jis paliko ir parlamentą, o teisėsauga jam pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena. Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G.Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo. Jau tuomet prokurorų kreipimęsi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui. „Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs. Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G.Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š.Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.
Š.Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš „MG Baltic“ viceprezidento už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R.Kurlianskio prašymą Š.Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.
Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V.Gapšiui
Gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R.Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys. Už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Generaliniam prokurorui birželį paprašius panaikinti V.Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Anot prokurorų, V.Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidentas per V.Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.
Įtarimai – ir „MG Baltic“ koncernui
Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui. Tyrimo pradžioje prokurorai prašė teismo leisti suimti koncerno valdybos narį R.Kurlianskį dviem mėnesiams. Tačiau teismas atmetė šį prašymą nurodydamas, kad nėra pagrįstų duomenų manyti, jog verslininkas gali bėgti ar slapstytis. Vykstant šiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai apklausti „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis. Teisėsaugos įtarimus koncernui jo vadovai vadino spaudimu ir piktnaudžiavimu teise. Tuo metu R.Kurlianskis teisėsaugos tyrimų viešai iki šiol nekomentavo. Kiti įtariamieji neigia padarę nusikaltimus. Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/politines-korupcijos-byloje-itarimai-liberalu-sajudziui-ir-darbo-partijai-56-856924
