Maloniai kviečiame į Rimvydo Markeliūno parodos „Dviese: portretas ir peizažas“ atidarymą, kuris vyks birželio 10d. 18.00 val. meno galerijoje „Fojė“, Trakuose.
Rimvydas Markeliūnas (1989 m. baigė Valstybinį dailės institutą, dab. VDA) – lūžio kartos menininkas, nesirenkantis išbandytų kelių ir vis iš naujo įvertinantis medijų galimybes. Žvelgiant iš laiko perspektyvos XX a. 10 deš., kai R. Markeliūnas debiutavo profesionalaus meno scenoje, laikai buvo prieštaringi: alkani, stokojantys ir permainingi, pilni aistros, laisvės ir veržlumo.
Menininko tapyba per kelis dešimtmečius patyrė ryškių transformacijų. Ne išimtis ir ši paroda. Joje buvo nuolat balansuojama tarp dviejų paradigmų – abstrakcijos ir figūratyvo. Dar besimokydamas akademijoje Markeliūnas kartu su mokytojo Lino Katino (1941-2020) pagalba atrado abstrakciją. Abstrakcija kaip išsivadavimas iš tapybinio konvencionalumo labai atitiko permainų lūkesčius. Baigiamajame darbe ryškios figūratyvinės intencijos, o vėlesniu laikotarpiu, bendradarbiaujant (1990-1992) su viena pirmųjų nepriklausomų menininkų grupių S.E.L, menininkas įsitvirtino kaip abstraktus tapytojas, transformuojantis tapybinius paviršius minimaliomis priemonėmis: monochrominėmis spalvomis ir tapybinės mentelės gestais ir jau atrodė, kad abstraktume ir įklimps. Tačiau kitą menininko kūrybos etapą žymėjo aistringas susidomėjimas koliažo technika ir artėjimas prie figūros.
Koliažas menininkui tapo autentiškiausia kasdienybės pagava, suteikianti netikėtų galimybių – minimalių, „greitų“ priemonių pagalba kurti tokius pat prasminius klodus kaip ir klasikinėmis tapybos priemonėmis, vėl iš naujo atrasti objekto ir aplinkos santykius kūrinyje, išnaudoti pagavias kompozicines struktūras naujiems tapybos darbams.
Pastaraisiais metais surengtose parodose menininkas vėl grįžo prie grynosios tapybos ir jau anksčiau naudoto kvadrato formato – optimaliausios jo tapybai erdvės padedančios suvaldyti tapybinius gestus. Menininkas vėl iš naujo atrado monochrominės substancijas, neįprastus akiai gelsvus ir patinuotus žalsvų atspalvius, atsivėrė autentiškam gyvam šviesos ir šešėlių santykiui, paveikslo erdvę paversdamas beveik dykuma ir monochromu – aliuzija į patinos sluoksniu pasidengiančius paviršius, užmirštas teritorijas, gimstančus ir tuo pačiu išnykstančius pasaulius.
Nauja, netikėta naujausios parodos tema – dvigubi moterų portretai. Šie kūriniai neatskleidžia asmens individualumo, veikiau atvirkščiai – deklaruoja nenuneigiamą vienodumą, abu veidai panašūs kaip du vandens lašai. Beveik su fonu susiliejančios figūros – žmonių bendrystės ir draugystės metafora, tokia aktuali išbandymų laikais. Kūriniuose neretai panaudojamas non finito principas, jie eskiziški ir monochromiški. Portretiškumo siekį veikiau galima identifikuoti naujoje menininko asambliažų serijoje. Ant balto paviršiaus jis išlanksto tuščias gėrimų skardines, ieškodamas ir estetinių sprendimų, t. y. reljefo ir plokštumos, ir skirtingos prigimties medžiagų santykio, o tuo pačiu vėl grįžta jo kūrybai taip būdingo, paradigminio abstraktumo ir figūratyvumo apmąstymų.
Paroda bus eksponuojama iki liepos 18 d.
Kviečiame apsilankyti!
