Žydroji lagūna. „Europos Pulso“ nuotrauka
Malta – vos tris kartus didesnė už Vilnių, tačiau kupina pasaulinės reikšmės paveldo, senovės paslapčių, šilto klimato ir dar šiltesnių žmonių. Tai – mažiausia ES valstybė, bet jos turistinis potencialas milžiniškas. Ir nors šiandien sala traukia milijonus keliautojų, jos kultūrinės vertybės bei gamtos turtai dažnai saugomi ir puoselėjami kartu su Europos Sąjunga.
Valeta – mažiausia sostinė Europoje, bet tikrai ne menkiausia
Pagrindinė Maltos pažiba – Valeta. Tai viena iš nedaugelio sostinių pasaulyje, kuri visa įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Statyta riterių, ji alsuoja baroko architektūra, siaurų gatvelių žavesiu ir akmenimis, kurie per amžius sugerdavo Viduržemio saulę. 2018-aisiais Valeta buvo paskelbta Europos kultūros sostine, o su ES programa „Kūrybiška Europa“ mieste išaugo naujų muziejų, meninių iniciatyvų bei kultūrinių renginių banga.
Tylos miestas, kuris kalba istorijomis
Vos keliolika kilometrų nuo sostinės – Mdina, dar vadinama „Tylos miestu“. Tai buvusi sostinė, kurioje laikas tarsi sustingęs. Joje nėra automobilių triukšmo, tik žingsniai ant akmeninio grindinio. ES sanglaudos fondų parama prisidėjo prie senųjų miesto sienų restauracijos ir lankytojų centro modernizavimo, kad turistai galėtų pažinti istoriją tvariai ir patogiai.
Kelionė dar giliau – po žeme
Maltoje yra vieta, kur reikia ne žiūrėti į viršų, bet leistis žemyn – Ħal Saflieni Hypogeum. Ši požeminė neolito šventykla – viena iš paslaptingiausių vietų Europoje, pastatyta daugiau nei prieš 5000 metų. ES prisidėjo prie jos konservavimo, o pažangi lankytojų srautų valdymo sistema (finansuota iš ES lėšų) padeda saugoti šį unikalų paveldą nuo žalingo turizmo poveikio.
Gozo sala: legendos, šventyklos ir raudonas smėlis
Jei ieškote ramybės – Gozo sala yra tam sukurta. Ji mažesnė, žalesnė, lėtesnė. Čia stūkso Ġgantija šventyklos, senesnės už Egipto piramides. Goze ES lėšomis buvo sukurti interaktyvūs edukaciniai centrai, skatinantys pažinti paveldą ne tik akimis, bet ir per patirtį.
Tarp istorinių vietų slypi ir rojaus kampeliai – Ramla Bay garsėja rausvu smėliu, o Blue Lagoon (Comino saloje) kviečia į krištolo mėlynumo vandenis. Kad šie gamtos stebuklai būtų išsaugoti, Europos regioninės plėtros fondas finansavo infrastruktūros atnaujinimą: atliekų tvarkymo sistemas, viešųjų erdvių priežiūrą, tvarių turizmo maršrutų kūrimą.
Spalvos, skoniai ir ES širdis
Nepamirškime ir Marsaxlokk – žvejų kaimelio pietuose, kur rytais šurmuliuoja turgus, o vandenyje siūbuoja spalvingos „luzzu“ valtys. Ši vieta ne tik fotografams, bet ir gastronomijos mylėtojams – čia galite paragauti šviežiausių jūros gėrybių. ES parama padeda išlaikyti šio kaimelio autentiškumą ir pritaikyti jį prie tvaraus turizmo principų.
Valeta. „Europos Pulso“ nuotrauka
Tarp istorinių vietų slypi ir rojaus kampeliai – Ramla Bay garsėja rausvu smėliu, o Blue Lagoon (Comino saloje) kviečia į krištolo mėlynumo vandenis. Šios vietos ne kartą tapo ir kino aikštelėmis – būtent čia filmuotos scenos iš Trojus (su Bradu Pittu) bei The Count of Monte Cristo, o pati Malta dažnai „vaidina“ įvairius pasaulio kampelius. Ne veltui ją pamėgo ir „Sostų karai“ – pirmųjų sezonų scenos buvo nufilmuotos Gozo saloje, kur kadaise stūksojo garsusis „Azure Window“. Ši kino šlovė – dar viena priežastis keliauti po Maltą ne tik kaip turistui, bet ir kaip smalsiam kino mėgėjui.
Kino Malta: kai sala tampa Holivudu
- Malta – viena seniausių kino aikštelių Europoje. Pirmieji filmai čia filmuoti dar 1925 m.
- Čia nufilmuoti tokie pasauliniai hitai kaip: „Troy“, „Gladiatorius“, „Da Vinčio kodas“, „Assassin’s Creed“, „Captain Phillips, Popeye in The Count of Monte Cristo“.
- Valeta, Mdina, Comino ar Gozo dažnai kine „vaidina“ Romą, Jeruzalę, Atėnus ar net Troją.
- Malta turi specialią ES palaikomą kino strategiją – filmų kūrimas čia skatinamas ir per infrastruktūros projektus, ir per kultūros programas.
Ieškantiems įspūdžių ne tik virš vandens, bet ir po juo – Malta siūlo vienas įdomiausių Viduržemio jūros ekskursijų. Plaukiant laivu su permatomu dugnu, galima išvysti jūros dugne gulintį tikrą Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių laivą. Tai autentiškas istorijos fragmentas, kuris dabar tapęs turistiniu traukos objektu ir viena iš populiariausių ekskursijų iš Sliemos ar St. Paul‘s Bay uostų. Tokie potyriai leidžia pažinti ne tik Maltos gamtos grožį, bet ir jos gilius – tiesiogine prasme – istorijos sluoksnius.
- Ši kino ir povandeninė šlovė – dar viena priežastis keliauti po Maltą ne tik kaip turistui, bet ir kaip smalsiam pasaulio tyrinėtojui.
Europa Maltoje – ne tik žemėlapyje, bet ir kasdienybėje
Malta 2021–2027 m. laikotarpiu iš ES fondų gaus daugiau nei 1 milijardą eurų. Didelė dalis šių lėšų skiriama kultūros, turizmo, aplinkosaugos ir infrastruktūros projektams – viskam, kas leidžia tūkstančiams keliautojų kasmet atrasti šią salą.
Tai kelionės kryptis, kur istorija – ne fonas, o pagrindinis veikėjas. Ir kiekvienas turistas – tarsi mažytė ES kultūros ambasadorė ar ambasadorius. Nes keliaujant po Maltą, keliaujame ir po Europos vertybes – paveldą, įvairovę, atvirumą ir rūpestį.
