Emocinis intelektas tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio žmogaus įgūdžių – ypač dabar, kai vis daugiau techninių darbų perima dirbtinis intelektas. Šis įgūdis formuojasi vaikystėje, per artimus santykius su suaugusiais, atvirus pokalbius ir patiriamą saugumą. Tačiau Lietuvoje apie 6,5 tūkst. vaikų auga be tėvų globos – globėjų šeimose, bendruomeniniuose namuose ar globos institucijose, todėl emocinio intelekto ugdymas tampa ne tik asmenine, bet ir visos visuomenės atsakomybe.
Lietuvoje daug dėmesio skiriame ugdymo rezultatams, kompetencijoms ir darbo rinkos poreikiams, tačiau svarbiausias žmogaus raidą lemiantis veiksnys – emocinė sveikata – vis dar lieka nuošalyje.
Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, emocinis intelektas ir gebėjimas atpažinti savo emocijas priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Svarbu ne tik mūsų tikslai, bet ir žmonės, su kuriais bendraujame, mūsų hobiai, įgimti talentai ar charakterio bruožai. Vaiko augimui ir pasiekimams itin didelę įtaką daro ir mokytojas, kuris kasdien jį lydi. Saugi aplinka leidžia vaikui būti savimi, drąsiai tyrinėti ir nebijoti suklysti – tai kuria pasitikėjimą savimi. Kai vaikas jaučiasi saugus ir nebijo klaidų, jo smalsumas ir noras mokytis tik auga“, – tvirtina R. Zaidovaitė.
Ji priduria, kad tie patys aspektai svarbūs ir vėlesniuose gyvenimo etapuose – asmeniniame gyvenime bei darbe: „Dažniausiai pasitikėti savimi mums trukdo baimė suklysti. Ji mažina pasitikėjimą, slopina kūrybiškumą, lankstų mąstymą ir drąsą. Darbo aplinkoje toks savybių derinys gali tapti rimtu kasdieniu iššūkiu.“
Formuojasi dar vaikystėje
Pasitikėjimas savimi, drąsa suklysti ir noras tyrinėti pasaulį formuojasi vaikystėje – tai stipriai priklauso nuo to, kaip vaikas auklėjamas namuose. Tėvų globos netekusiems vaikams tai tampa dar didesniu išbandymu.
„Tėvų globos netekęs vaikas – tai žmogus, kurio gyvenimo pamatai dėl sunkių patirčių buvo sugriauti. Svarbu suprasti, kad priimdami sprendimus turime stiprinti vaiką, o ne formuoti jį pagal savo norus. Artimam ryšiui itin svarbus suaugęs žmogus, kuris geba būti šalia ir kurti saugią aplinką. SOS vaikų kaimai Lietuva jau daugiau nei 30 metų kuria šeimai artimą aplinką, suteikdami vaikui stabilų, ilgalaikį emocinį ryšį. Visus šiuos metus mūsų darbuotojai vadovaujasi tikėjimu, kad paprastas, tikras rūpestis, namų aplinkos kūrimas, vaiko joje matymas ir girdėjimas, pastovumas bei pagarba yra tai, ko reikia, kad galėtume vadintis šeima“, – sako R. Zaidovaitė.
SOS vaikų kaimai Lietuva nuolatinės globos vadovė Eglė Valatkevičienė pritaria ir pabrėžia, kad į globą patekę vaikai netenka ne tik artimos aplinkos, bet ir žmonių, kurie juos supo nuo pat mažens.
„Kai vaikas globoje sukuria saugų ir artimą santykį, mato teigiamus elgesio pavyzdžius, stiprėja jo savivertė ir formuojasi asmenybė. Turėdamas žmogų, kuriam gali išsipasakoti, jis mokosi suprasti savo jausmus, bendradarbiauti su aplinkiniais, atpažinti savo ir kitų emocijas. Tai padeda konstruktyviau spręsti kylančius sunkumus. Dėl to mūsų organizacijoje daug dėmesio skiriame ilgalaikiams santykiams ir kasdieniam emociniam palaikymui – tai pamatas, padedantis vaikams kurti pasitikėjimą savimi ir pasauliu“, – akcentuoja E. Valatkevičienė.
Emocinė gerovė – ilgalaikė investicija
Emocinio intelekto ugdymas vaikystėje yra ne tik socialiai svarbus, bet ir strategiškai reikšmingas šalies ateičiai. Investicijos į vaikų emocinę gerovę šiandien kuria labiau pažengusius ir psichologiškai tvirtesnius rytojaus darbuotojus, o jų potencialą tiesiogiai jaučia tiek verslas, tiek šalies ekonomika.
E. Valatkevičienė pastebi, kad vaikai, kurie jaučiasi emociškai saugūs, yra labiau linkę dalintis savo pasiekimais ir nesėkmėmis, o prireikus ieškoti pagalbos – tai skatina kelti tikslus ir jų siekti.
„Vaikas, kuris atpažįsta savo jausmus ir moka juos tinkamai valdyti, atspariau reaguoja į gyvenimo iššūkius. Jis geriau supranta, kas tinkama, o kas ne, geba numatyti elgesio pasekmes. Emocinis raštingumas suteikia saugumo jausmą, mažina neigiamas patirtis, augina savivertę ir stiprina atsparumą“, – teigia E. Valatkevičienė.
Plačiąja prasme emocinio intelekto stiprinimas – tai ne pavienės iniciatyvos, o kryptingas visuomenės pasirinkimas: kokias programas remiame ir kokį švietimą kuriame jauniems žmonėms.
„SOS vaikų kaimai Lietuva šeiminiai namai vadovaujasi paprastu, bet labai svarbiu principu – vaikui reikia šeimos, artimų ir juo tikinčių suaugusiųjų. Kartais pakanka vieno žmogaus, kuriuo vaikas gali pasitikėti, ir jo savivertė ima augti, o kasdieniai iššūkiai – nauja aplinka, draugai, savęs pažinimas – tampa įveikiami. Saugioje aplinkoje augantis vaikas gali būti vaiku – drąsiai tyrinėti, mokytis ir nejausti nuolatinės įtampos, kuri skatina užsidarymą savyje ir trukdo priimti naujas žinias“, – pabrėžia R. Zaidovaitė.
