Rugsėjo 15-ąją minime Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys vyrams Lietuvoje diagnozuojamas bene dažniausiai. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai savo sveikata gali pasirūpinti nemokamai.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst. vyrų, o bendras sergamumas nuolat didėja: pernai jis viršijo 24 tūkst. atvejų ir buvo daugiau kaip tūkstančiu didesnis nei 2023-iaisiais. Naujausia Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Mūsų šalyje vyrams šis onkologinis susirgimas nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų ES valstybių, o sergamumo rodikliai viršija tiek Europos, tiek pasaulio vidurkį.
Mirtingumas Lietuvoje nuo prostatos vėžio išlieka gana stabilus – dėl šios ligos kasmet netenkame daugiau kaip 500 vyrų. Tai ES kontekste mums užtikrina ne pirmaujančią, o vidurkio poziciją. Išgyvenamumo rodiklių pokyčiams didžiausią įtaką daro onkologinės ligos stadija: kuo ji ankstyvesnė, tuo efektyvesni gydymo rezultatai.
Nors prostatos vėžys yra viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų tarp vyrų, ją pastebėti patiems, neatlikus reikiamų tyrimų, yra sudėtinga. Tai lėtai progresuojanti liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos jau vėlyvosios prostatos vėžio stadijos.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, situaciją kardinaliai pakeisti gali paties žmogaus požiūris į savo sveikatą ir rūpestis ja. „Prevencinė prostatos vėžio programa, kuri yra apmokama fondo lėšomis, leidžia ligą nustatyti dar ankstyvos stadijos, o tai gali reikšmingai pagerinti gydymo rezultatus“, – įsitikinusi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus bei PSA tyrimo rezultato. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka priešinės liaukos biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.
Lietuvoje kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, J. Grigarienė ragina nedelsti ir tuos, kurie į jas nepatenka: „Jeigu nerimaujate dėl savo sveikatos, nedelskite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.“
Videoinfografikas: https://www.youtube.com/watch?v=zbOBUY-uNdI
Valstybinės ligonių kasos pranešimas
