Pauliškių miškas. Adelės Banelienės nuotr.

Lietuvos žmonių meilė gamtai neslopsta. Aukodami užstato lėšas taromatuose šalies gyventojai sukūrė galimybę išpirkti naują brandaus miško plotą – 27,5 hektaro sklypą Pauliškių miške, Trakų rajone. Tai – didžiausias per „Šlamančių“ iniciatyvą išpirktas miškas.

„Nuosekliai išperkami „Šlamančių“ miškai tampa tarsi švyturiais, kurie rodo kelią atskiriems žmonėms ir bendruomenėms, kad saugant gamtą galima nuveikti labai daug. Kiekvienas žmogus, aukojantis užstato lėšas taromatuose, palaiko ir leidžia toliau gyvuoti mūsų iniciatyvai, kuri sustiprina „Sengirės fondo“ veiklas“, – komentuoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Idėją pasiūlė aktyvi bendruomenė

Pauliškių miške, Trakų rajone, išpirktas 27,5 hektaro miško plotas yra didžiausias iš visų šešių, išpirktų per „Šlamančių“ iniciatyvą.

USAD vadovas G. Varnas pastebi, kad fondo komandą prie naujausio „Šlamančių“ miško atvedė aktyvi Trakų rajono Angelų kalvos bendruomenė – žmonės, savo aplinkai skiriantys labai daug dėmesio ir nuoširdžiai mylintys gamtą.

Bendruomenės nariai pripažįsta, jog nuogąstavo, kad Pauliškių miškas gali būti parduotas, iškirstas, o mediena realizuota kaip biokuras. Išeitį tarsi padiktavo Trakuose surengta Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ peržiūra, po kurios užsimezgė pokalbis su kūrėju. Per pokalbį išplaukė idėja, kad Pauliškių mišką įmanoma apsaugoti pasitelkus „Sengirės fondą“ ir gerų žmonių indėlį.

„Pauliškių miško išsaugojimas man reiškia ilgalaikę investiciją į gyvybingą ekosistemą, vietos bendruomenės saugumą ir realų įrodymą, kad pilietinė iniciatyva gali sustabdyti negrįžtamus praradimus“, – teigia Angelų kalvos bendruomenės narė Dominyka Semionovė. Jai pritaria Lolita Jolanta Piličiauskaitė, teigianti, kad miškas vietos gyventojams yra sielą harmonizuojanti erdvė.

Pastebi turtingą biologinę įvairovę

„Sengirės fondo“ ekspertai gamtininkai išpirktą mišką apibūdina kaip mišrų ir įvairų, turtingą išlikusių medžių senolių. Sklypas yra didelio vientiso miško masyvo dalis. Jame gausu guobų ir liepų. Dalis sklypo yra pelkėta, greta tyvuliuoja Purvio ežeras. Šiose vietose stebėtos retos, saugomos rūšys.

Biologų teigimu, perimant šio ploto globą, svarbu, jog išsaugomas ne tik miškas, pelkė ir ekosistema, bet ir vietos kraštovaizdžio vientisumas – bendras gamtinis karkasas. Naujausio „Šlamančių“ miško išpirkimui panaudota 90 tūkst. eurų lėšų, kurias Lietuvos gyventojai paaukojo, atnešę tuščias pakuotes į taromatus ir užstatą skyrę senųjų miškų apsaugai.

Seniesiems miškams išpirkti – ketvirtis milijono eurų

Prieš porą metų su įsimintinu vaizdo klipu ir daina „Šlamančių“ iniciatyvą Lietuvoje pradėjęs USAD iki šiol padėjo išsaugoti šešis senuosius miškus įvairiose Lietuvos vietose. Išpirkti sklypai yra globojami „Sengirės fondo“: įsipareigojama juose nevykdyti jokios ūkinės veiklos, o leidžiama gamtai vystytis natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Iš viso į USAD iniciatyvą įsitraukusių žmonių dėka Lietuvoje bus saugomi 6 miškai, kurių bendras plotas jau siekia per 64 hektarus.  Skaičiuojama, kad nuo iniciatyvos pradžios buvo sukaupta per 280 tūkst. eurų paramos, iš jų apie 250 tūkst. jau panaudota seniesiems miškams išpirkti. Fondas ir toliau tiria bei žvalgo kitus sklypus, kurie galėtų atitikti sengirių aplinką ir būti išpirkti.

„Sengirės fondo“ pranešimas